Lietuvos archeologijos draugija

  • Padidinti šriftą
  • Šrifto dydis p/nutylėjimą
  • Sumažinti šriftą
El. paštas Spausdinti PDF

Bibliografija

 

Lietuvos archeologijos bibliografija, sudaryta habil.dr.Adolfo Tautavičiaus bibliografijos pagrindu

Baltarusijos archeologijos bibliografija

 

1842 m.

  1. Tyszkiewicz E. Rzut oka na źródla archeologii krajowej. Wilno. 56 p.+8 lentelės
1850 m.
  1. Tyszkiewicz E. Badania archeologiczne nad zabytkami przedmiotów sztuki, rzemiosł i t. d. w dawnej Litwie i Rusi Litewskiej. Wilno. 62 p.

 

1856 m.

  1. Записки Виленской археологической комиссии. Вильно. Т.1.

 

1858 m.

  1. Записки Виленской археологической комиссии. Вильно. Т.3.
  2. Киркор А. Перечневый каталог предметов, хранящихся в Виленском музее древностей. Вильно. 21 p.

 

1859 m.

  1. Tyszkiewicz K. Wiadomość historyczna o zamkach, horodyszczach i okopiskach starożytnych na Litwie i Rusi Litewskiej. Wilno.

 

1862 m.

  1. Musée archeologique a Wilno. Paris. 1862.

 

1892 m.

  1. Покровский Ф. В. Виленский музей древностей. Объяснительный текст к фотографическим снимкам, заменяющий собой также путеводитель по Музею. Вильна. 68 p.

 

1893 m.

  1. Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии / Труды Виленского отделения Московского педварительного комитета по устройству в Вильне археологического съезда. Вильна. 1893. XVIII p. ir 164 p.

 

1899 m.

  1. Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна. 1899. 161 p.+1 žemėlapis.

 

1901 m.

  1. Szukiewicz W. Szkice z archeologii przedhistorycznej Litwy. I. Epoka kamiena w gub. Wileńskiej. Wilno. 42 p.

 

1908 m.

  1. Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreussen. Berlin. 234 p.

 

1909 m.

  1. Krzywicki L. Żmudź starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa. 1906. 94 p.
  2. Radziukynas J. Suvalkų rėdybos pilekalniai su žemlapiu. Varšava. 40 p.

 

1925 m.

  1. Tarasenka P. Gimtoji senovė. Ieškojimas, pažinimas ir apsaugojimas. Šiauliai. 120 p.

 

1927 m.

  1. Tarasenka P. Priešistorinė Lietuva. Kaunas. 142 p.

 

1928 m.

  1. Kšyvickis L. Žemaičių senovė. Kaunas-Marijampolė.
  2. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas. 380 p.+1 žemėlapis

 

1931 m.

  1. Engel C. Die Kultur des Memellandes in vorgeschichtlicher Zeit (Einführung in die vorgeschichtliche Kultur des Memellandes). Memel. 85 p.

 

1935 m.

  1. Puzinas J. Vorgeschichtsforschung und Nationalbewusstein in Litauen. Kaunas. 134 p.
  2. Nagevičius V. Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII-XIII amž. Senovė. Kaunas. T. 1, p. 3–124.

 

1936 m.

  1. Cehak Hołubowiczowa H. Zabytki archeologiczne województwa Wilenskiego i Nowogródzkiego. Wilno. 40 p.

 

1937 m.

  1. Rocznik archeologiczny. Wilno. 1937. T.1. 96 p.
  2. Žilinskas J. Lietuvių protėviai. Kaunas. 144 p.

 

1938 m.

  1. Puzinas J. Naujausių proistorinių tyrimų duomenys. Kaunas. 131 p.+56 lentelės, 7 žemėlapiai.

 

1941 m.

  1. Hoffmann J. Die Spätheidnische Kultur des Memellandes. Königsberg. 190 p.

 

1946 m.

  1. Gimbutienė M. Die Bestattung in Litauen in der vorgeschichtlichen Zeit. Tübingen. 249 p.+36 lentelės, 5 žemėlapiai.

 

1954 m.

  1. Pirminės kultūros ir dailės skyriaus ekspozicijos katalogas-vadovas. Kaunas. 52 p.

 

1956 m.

  1. Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai. Vilnius. 100 p.

 

1958 m.

  1. Iš lietuvių kultūros istorijos. T. I. Vilnius. 316 p.
  2. Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai. I knyga. Vilnius. 360 p.
  3. Tarasenka P. Pėdos akmenyje. Vilnius. 84 p.+1 žemėlapis.
  4. Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvos archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai. Vilnius. 184 p.

 

1959 m.

  1. Iš lietuvių kultūros istorijos. T. II. Vilnius. 368 p.

 

1961 m.

  1. Iš lietuvių kultūros istorijos. T. III. Vilnius. 360 p.
  2. Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius. 564 p.

 

1963 m.

  1. Gimbutas M. The Balts. London; New York. 286 p.

 

1964 m.

  1. Iš lietuvių kultūros istorijos. T. IV. Vilnius. 296 p.

 

1966 m.

  1. Lietuvių liaudies menas. Senovės lietuvių papuošalai. II knyga. Vilnius. 164 p.
  2. Lietuvių liaudies menas. Papuošalai. Vilnius. 16 p.
  3. Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиций 1964-1965 гг. Вильнюс. 48 p.

 

1968 m.

  1. Daugudis V. Stakliškių lobis. Vilnius. 44 p.
  2. Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. Vilnius. 232 p.
  3. 20 лет Археологические и этнографические экспедиции института истории АН Литовской ССР (1948-1967). Вильнюс. 148 p.

 

1969 m.

  1. Tautavičius A. Vilniaus pilies kokliai (XVI-XVII a.). Vilnius. 47 p.

 

1970 m.

  1. Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 m. Vilnius. 156 p.
  2. Lietuvos TSR archeologija (1940-1967). Bibliografinė rodyklė. Vilnius. 258 p.
  3. Senieji Lietuvos pinigai. Parodos katalogas. Vilnius. 24 p.
  4. Urbanavičius V. Rumšiškėnai XIV-XVI amžiais. Vilnius. 84 p.
  5. Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuviai IX-XII amžiais. Vilnius. 296 p.

 

1971 m.

  1. Lietuvos pilys. Vilnius. 304 p.+118 iliustracijų.
  2. Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuvio kario žirgas. Vilnius. 32 p.39 iliustracijos.
  3. Римантене Р. К. Палеолит и мезолит Литвы. Вильнюс. 204 p.

 

1972 m.

  1. Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius. 180 p.
  2. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. Vilnius. 288 p.
  3. Rimantienė R. Pirmieji Lietuvos gyventojai. Vilnius. 96 p.

 

1973 m.

  1. Bušmienė S. Eduardas Volteris. Biobibliografija. Vilnius. 104 p.

 

1974 m.

  1. Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius. 208 p.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. T.I. Akmens ir žalvario amžiaus paminklai. Vilnius. 248 p.+25 žemėlapiai.
  3. Volkaitė-Kulikauskienė R. Punios piliakalnis. Vilnius. 88 p.

 

1975 m.

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. T. II. Piliakalniai. Vilnius. 228 p.+8 žemėlapiai.

 

1976 m.

  1. Jovaiša E., Markelevičius J. Lietuvos TSR archeologijos paminklai ir jų apsauga. Vilnius. 96 p.+7 lentelės.
  2. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Literatūros rodyklė 1943-1976. Vilnius, 36 p.

 

1977 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius. 182 p.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. T. III. I-XIII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius. 192 p.+11 žemėlapių.

 

1978 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976-1977 metais. Vilnius. 221 p.
  2. Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. T. I. Vilnius. 158 p.+25 iliustracijos.
  3. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. T. IV. I-XIII a. radiniai. Vilnius. 160 p.+73 žemėlapiai.

 

1979 m.

  1. Lietuvos archeologija. T.1. Vilnius. 196 p.
  2. Rimantienė R. Šventoji. Narvos kultūros gyvenvietės. Vilnius. 192 p.

 

1980 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius. 144 p.
  2. Naujausia Lietuvos akmens amžiaus medžiaga (1976-1980). Ataskaitinės parodos katalogas. Vilnius. 40 p.
  3. Rimantienė R. Šventoji. Pamarių kultūros gyvenvietės. Vilnius. 88 p.
  4. Rimutė Rimantienė. Bibliografinė rodyklė. 1940-1980. Vilnius. 32 p.
  5. Григалавичене Э., Мяркявичюс А. Древнейшие металлические изделия в Литве (II-I тысячелетия до н. э.). Вильнюс. 145 p.

 

1981 m.

  1. Bałtowie-północni sąsiedzi słowian. Warszawa. 75 p.
  2. Kristijono Donelaičio palaikų tyrinėjimo medžiaga. Vilnius. 77 p.+55 iliustracijos.
  3. Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. T.II. Vilnius. 168 p.+28 iliustracijos.
  4. Lietuvos archeologija. T. 2. Pirmykštės bendruomenės irimas. Vilnius. 117 p.
  5. Mokslinė praktinė konferencija Archeologiniai tyrimai Lietuvos TSR miestų istoriniuose centruose. Pranešimų tezės. Vilnius. 99 p.
  6. Tautavičienė B. III-XVI a. sidabriniai ir sidabru puošti dirbiniai. Vilnius. 128 p.
  7. Vaitkunskienė L. Sidabras senovės Lietuvoje. Vilnius. 1981 128 p.+96 iliustracijos.

 

1982 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius. 116 p.
  2. Architektūros paminklai. T. VII. Restauravimo darbia Klaipėdos senamiestyje. Vilnius. 72 p.
  3. Butrimas A. Akmens amžiaus Žemaičių aukštumoje. Daktariškės neolito gyvenvietė. Katalogas. Vilnius. 80 p.
  4. Daugudis V. Senoji medinė statyba Lietuvoje. Vilnius. 112 p.
  5. Kulikauskas P. Užnemunės piliakalniai I-XIII amžiuje. Vilnius. 113 p.+162 iliustracijos.
  6. Zarasų rajono archeologijos paminklų sąrašas. Zarasai. 84 p.
  7. Древности Белоруссии и Литвы. Минск. 176 p.

 

1983 m.

  1. Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas. Vilnius. 84 p.
  2. Mokslinės konferencijos Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje tezės (1983 m. gruodžio 20 d.) Vilnius. 20 p.
  3. Pranas Kulikauskas. Bibliografija. Vilnius. 38 p.
  4. Puzinas J. Rinktiniai raštai. T.I. Proistorė. Chicago. 864 p.

 

1984 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius. 172 p.
  2. Lietuvos archeologija. T.3. V-VIII a. žemaičių kultūra. Vilnius. 160 p.
  3. Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje. Vilnius. 344 p.

 

1985 m.

  1. Gimbutienė M. Baltai priešistoriniais laikais. Vilnius. 192 p.+29 iliustracijos.
  2. Lietuvos archeologija. T. 4. Akmens amžiaus gyvenvietės ir kapinynai. Vilnius. 136 p.
  3. Проблемы этногенеза и этнической истории балтов. Вильнюс. 292 p.

 

1986 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius. 146 p.
  2. Lietuvos archeologija. T.5. Ankstyvieji šiaurės rytų Lietuvos piliakalniai. Vilnius. 145 p.
  3. Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje. Vilnius. 272 p.+1 lentelė.
  4. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Bibliografinė rodyklė. (1943-1986). Vilnius. 56 p.

 

1987 m.

  1. 1967-1987 m. istorijos ir kultūros paminklų tyrinėjimai. Vilnius. 74 p.
  2. Jaunųjų muziejininkų konferencijos “Muziejai ir jų kolekcijos” pranešimų tezės (Palanga, Gintaro muziejus, 1987 gegužės 6-7 d. d.). Vilnius. 92 p.
  3. Lietuvių etnogenezė. Vilnius. 256 p.

 

1988 m.

  1. Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. Vilnius. 110 p.
  2. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius. 224 p.
  3. Architektūros paminklai. T. 11. Archeologiniai kultūros paminklų tyrimai. Vilnius. 64 p.
  4. Česnys G., Balčiūnienė I. Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija. Vilnius. 200 p.
  5. Lietuvos archeologija. T. 6. Obelių kapinynas. Vilnius. 109 p.
  6. Senieji lietuvių papuošalai. Vilnius. 32 p.
  7. Древности Литвы и Белоруссии. Вильнюс. 176 p.
  8. Казакявичюс В. Оружие балтских племен II-VIII веков на территории Литвы. Вильнюс.160 p.

 

1989 m.

  1. Architektūros paminklai. T. 12. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius. 92 p.
  2. Kitkauskas N. Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius. 232 p.
  3. Lietuvos archeologija. T. 7. Algirdas Girininkas. Kretuonas. Vidurinis ir vėlyvasis neolitas. Vilnius. 112 p.
  4. Rimantienė R. Nida. Senųjų baltų gyvenvietė. Vilnius. 212 p.
  5. Vakarų baltų archeologija ir istorija. Klaipėda. 160 p.
  6. Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrinėjimai). Vilnius. 128 p.+163 iliustracijos.
  7. Vytautas Daugudis. Bibliografinė rodyklė. 1955-1989. Vilnius. 44 p.
  8. Žulkus V., Klimka L. Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais. Vilnius. 96 p.

 

1990 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990, 254 p.
  2. Lietuvos archeologija. T.7. Vilnius, 1990, 112 p.
  3. Matulis Rimantas. Istoriniai akmenys. Vilnius, 1990, 146 p. + 2 žemėlapiai.
  4. Matulis Rimantas. Lietuvių tautos kilmė. Vilnius, 1990, 84 p.
  5. Petrauskienė Janina, Vedrickienė Laima. Archeologinių radinių pirminis konservavimas (metodiniai nurodymai). Vilnius, 1990, 12 p.

 

1991 m.

  1. Baltiškojo ornamento beieškant. Vilnius, 1991, 72 p.
  2. Duksa Zenonas. Monetos pasakoja. Vilnius, 1991, 280 p.
  3. Gudavičius Edvardas. Miestų atsiradimas Lietuvoje. Vilnius, 1991, 96 p.
  4. Nakaitė Laima. Žalvariniai senolių laiškai. Vilnius, 1991, 120 p.
  5. Nemuno delta. Tyrimai ir atradimai. Dauglaukis, 1991, 28 p.
  6. Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T.2. (1989 metų tyrimai). Vilnius, 1991, 216 p.
  7. Žulkus Vladas. Klaipėdos senojo miesto raidos modelis. Vilnius, 1991, 88 p.

 

1992 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. T.I.-II. Vilnius, 1992, T.I. 144 p, T.II. 168 p.
  2. Konferencijos “Pabaltijo gyvenvietės nuo seniausių laikų iki XIV amžiaus” pranešimų santrauka (rusų kalba). Vilnius, 1992, 88 p.
  3. Lietuvos archeologija. T.8. Vilnius, 1992, 172 p.
  4. Lietuvos archeologija. Petro Tarasenkos 100-osioms gimimo metinėms pažymėti. T.9. Vilnius, 1992, 188 p.
  5. Nemuno delta. Tyrimai ir atradimai. T.2. Dauglaukis. 1992, 64 p.

 

1993 m.

  1. Archäologische Schätze aus Litauen (vokiečių kalba). Duisburg, 1993, 136 p.
  2. Daugudis Vytautas. Iš Vilniaus miesto praeities. Vilnius, 1993, 56 p.
  3. Lietuvos archeologija. T.10. Vytautas Kazakevičius. Plinkaigalio kapinynas. Vilnius, 1993, 220 p.
  4. Sajauskas Stasys, Kaubrys Domininkas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika. Vilnius, 1993, 456 p.

 

1994 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, 378 p.
  2. Baltų archeologija. Nr.1. Gegužė. Vilnius, 1994, 24 p.
  3. Baltų archeologija. Nr.2. Rugpjūtis. Vilnius, 1994, 32 p.
  4. Baltų archeologija. Nr.3. Gruodis. Vilnius, 1994, 32 p.
  5. Girininkas Algirdas. Baltų kultūros ištakos. Vilnius, 1994, 280 p.
  6. Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. Vilnius, 1994, 162 p.
  7. Ivanauskas Eugenijus, Balčius Mikelis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1378 iki 1495 metų. Vilnius, 1994, 112 p.
  8. Kitkauskas Napalys. Vilniaus arkikatedros požemiai. Vilnius, 1994, 80 p.
  9. Norkūnas Arvydas. Aisčiai. XXV a. pr. m. e.-VII m. e. a. Vilnius, 1994, 152 p.
  10. Starożytności Litwy. (lenkų kalba). Warszawa, 1994, 136 p.
  11. Vidurio Lietuvos archeologija. Vilnius, 1994, 92 p.

 

1995 m.

  1. Archaeologia Baltica 1. Vilnius, 1995, 200 p.
  2. Baltų archeologija. Naujausių tyrimų rezultatai. Vilnius, 1995, 52 p.
  3. Baltų archeologija. Nr.1(4). Vilnius, 1995, 32 p.
  4. Baltų archeologija. Nr.2(5). Vilnius, 1995, 32 p.
  5. Baltų archeologija. Nr.3(6). Vilnius, 1995, 32 p.
  6. Baltų archeologija. Nr.4(7). Vilnius, 1995, 40 p.
  7. Gimbutienė Marija. Bibliografinė rodyklė 1938-1995. Vilnius, 1995, 132 p.
  8. Grigalavičienė Elena. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. Vilnius, 1995, 280 p
  9. Ivanauskas Eugenijus. Lietuvos pinigų lobiai. Paslėpti 1390-1865 metais. Vilnius, 1995, 342 p.
  10. Lietuvos archeologija. T.11. Viduramžių senkapiai. Vilnius, 1995, 408 p.
  11. Lietuvos archeologija. T.12. Jonas Stankus. Bandužių kapinynas. Vilnius, 1995, 156 p.
  12. Lietuvos archeologija. T.13. Laima Vaitkunskienė. Pagrybio kapinynas. Vilnius, 1995, 208 p.
  13. Rimantienė Rimutė. Lietuva iki Kristaus. Vilnius, 1995, 200 p.
  14. Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T.3. (1990-1993 metų tyrimai). Vilnius, 1995, 328 p.
  15. Urbanavičius Vytautas. Bibliografinė rodyklė 1966-1995. Vilnius, 1995, 36 p.
  16. Zabiela Gintautas. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995, 336 p.

 

1996 m.

  1. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996, 478 p.
  2. Baltų archeologija. Nr.1(8). Vilnius, 1996, 40 p.
  3. Baltų archeologija. Nr.2(9). Vilnius, 1996, 40 p.
  4. Daugnora Linas, Girininkas Algirdas. Osteoarcheologija Lietuvoje. Vidurinis ir vėlyvasis holocenas. Vilnius, 1996, 200 p.
  5. Gimbutienė Marija. Senoji Europa. Vilnius, 1996, 382 p.
  6. Kazakevičius Vytautas. IX-XIII a. baltų kalavijai. Vilnius, 1996, 174 p.
  7. Lietuvos archeologija. T.14. Vakarų Lietuvos akmens amžiaus paminklai. Vilnius, 1996, 224 p.
  8. Lietuvos ir vakarų Norvegijos archeologija; šiandiena ir perspektyvos (anglų kalba). Vilnius, 1996, 20 p.
  9. Rimantienė Rimutė. Akmens amžius Lietuvoje. Vilnius, 1996, 344 p.
  10. Sajauskas Stasys, Kaubrys Domininkas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos. XIV a. pb.-1707 m. Kaininkas. Kaunas, 1996, 72 p.
  11. Sasnauskaitė Giedrė. Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Literatūros rodyklė. Vilnius, 1996, 116 p.
  12. Steponavičienė Daiva. Petras Tarasenka. Vilnius, 1996, 160 p.
  13. Tautavičius Adolfas. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V-IX a.). Vilnius, 1996, 368 p.
  14. Šiaulių “Aušros” muziejaus archeologiniai tyrinėjimai. Šiauliai, 1996, 16 p.
  15. Vidurio Lietuvos archeologija. Etnokultūriniai ryšiai. Vilnius, 1996, 106 p.

 

1997 m.

  1. Archaeologia Baltica 2. Vilnius, 1997, 200 p.
  2. Baltų archeologija. Nr.1(10). Vilnius, 1997, 48 p.
  3. Girininkas Algirdas, Lukoševičius Olijardas. Lietuvos priešistorė. Vilnius, 1997, 192 p.
  4. Ivanauskas Eugenijus. Kulautuvos lobiai. Vilnius, 1997, 48 p.
  5. Kultūros paveldas-97. Respublikinio seminaro medžiaga. Vilnius, 1997, 64 p.
  6. Tarasenka Petras. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, 1997, 176 p.
  7. Volkaitė-Kulikauskienė Regina. Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai (I-XVI a.). Vilnius, 1997, 156 p.
  8. Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija. Vilnius, 1997, 368 p.
  9. Žulkus Vladas. Palangos viduramžių gyvenvietės/ Acta Historica Universitatis Klaipedensis VI. Klaipėda, 1997, 350 p.

 

1998 m.

  1. Archaeologia Baltica 3. Vilnius, 1998, 296 p.
  2. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, 560 p.
  3. Baltų archeologija. Nr.1-2(11-12). Vilnius, 1998, 60 p.
  4. Eugenijaus Ivanausko 1983-1997 metų darbų bibliografija ir asmenų, susijusių su lietuviškų monetų kalyba, sąrašas (1489-1709). Vilnius, 1998, 28 p.
  5. Jovaiša Eugenijus. Žvilgsnis į "aukso amžių". Baltai pirmaisiais amžiais po Kr. Vilnius, 1998, CD.
  6. Kviatkovskaja Ala. Jotvingių kapinynai Baltarusijoje (XI a. pab.-XVII a.) (rusų k.). Vilnius, 1998, 328 p.
  7. Lietuvos archeologija. T. 15. Skiriama P. Kulikausko 85-mečio jubiliejui. Vilnius, 1998, 488 p.
  8. Lithuanian archaeology: investigations and findings (anglų k.). Vilnius, 1998, 32 p.
  9. Michelbertas Mykolas. Paragaudžio pilkapynas. Vilnius, 1998, 212 p.
  10. Vaitkevičius Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius, 1998, 744 p.

 

1999 m.

  1. Archaeologia Lituana. T.I. Vilnius, 1999, 232 p.
  2. Bliujienė Audronė. Vikingų epochos kuršių papuošalų ornamentika. Vilnius, 1999, 300 p.
  3. Ivanauskas Eugenijus, Robert J. Douchis. Coins of Lithuania. 1386-1707. Vilnius, 1999, 272 p.
  4. Gleiznienė Gražina. Archeologinių radinių lauko konservavimas/ Restauravimo metodika Nr.1. Vilnius, 1999, 24 p.
  5. Kretingos senovė. 1 dalis. Kretinga, 1999, 24 p.
  6. Kulikauskas Pranas, Zabiela Gintautas. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999, 328 p.
  7. Lietuva iki Mindaugo. Lietuvos archeologija nuo X tm. pr. Kr. iki XIII a. Vilnius, 1999, CD.
  8. Lietuvos archeologija. T. 16. Pietų Lietuvos akmens ir ankstyvojo žalvario amžių paminklų tyrinėjimai. Vilnius, 1999, 310 p.
  9. Lietuvos archeologija. T. 17. Laima Vaitkunskienė. Žvilių kapinynas. Vilnius, 1999, 248 p.
  10. Lietuvos archeologija. T. 18. Skiriama M. Michelberto 60-mečio jubiliejui. Vilnius, 1999, 284 p.
  11. Rimantienė Rimutė. Kuršių Nerija archeologo žvilgsniu. Vilnius, 1999, 112 p.
  12. Rimantienė Rimutė. Die Kurische Nehrung aus dem Blickwinkel des Archäologen (vokiečių kalba). Vilnius, 1999, 112 p.
  13. Simniškytė Andra. Archeologinių ataskaitų suvestinės ir rodyklės iki 1997 m. Žinynas. Vilnius, 1999, 390 p.
  14. Užmirštieji prūsai. Archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai. Vilnius, 1999, 398 p.
  15. Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T.4. (1994-1995 metų tyrimai). Vilnius, 1999, 376 p.

 

2000 m.

Knygos

  1. Archaeologia Baltica 4. Publikuojami 1997 m. Palangoje vykusios konferencijos pranešimai. Vilnius, 2000, 272 p.
  2. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, 664 p.
  3. Baranauskas Tomas. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius, 2000, 320 p.
  4. Iš baltų kultūros istorijos. Skiriama Adolfo Tautavičiaus 75-mečiui. Vilnius, 2000, 218 p.
  5. Hodder Ian. Praeities skaitymas. Vilnius, 2000, 256 p.
  6. Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Vilnius, 2000, 156 p.
  7. Lietuvos archeologija. T. 19. Skiriama R. Rimantienės 80-mečiui. Vilnius, 2000, 300 p.
  8. Lietuvos archeologija. T. 20. Sėlių ir žiemgalių paminklai. Vilnius, 2000, 272 p.
  9. Numizmatika. T.1. Metraštis. Vilnius, 2000, 208 p.
  10. Prehistoric art in the Baltic region/ Vilniaus Dailės Akademijos darbai. T.20. Vilnius, 2000, 168 p.
  11. 11.Prehistoric Lithuania. Archaeology exposition guide. Vilnius, 2000, 156 p.
  12. 12.Profesorius Gintautas Česnys. Bibliografinė rodyklė. Vilnius, 2000, 84 p.
  13. 13.Tautavičius Adolfas. Lietuvos archeologijos bibliografija. 1782-1998. Vilnius, 2000, 768 p.

Straipsniai

  1. Antanaitis I., Girininkas A., Neolithic chronology and periodization in Lithuania, Хронология неолита Восточной Европы, Санкт-Петербург, 2000, c.5-7.
  2. Antanaitis I., Ogrinc N., Chemical analysis of bone: stable isotope evidence of the diet of Neolithic and Bronze Age people in Lithuania, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2000, T. XLV, p. 3-15.
  3. Banytė R., Jūra ir žmonės. Keletas pastebėjimų apie pajūrio baltų gyvenseną ir papročius senajame geležies amžiuje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2000, T. XLIV, p. 3-12.
  4. Banytė Rowell R., Tamulynas L., Baltų kapinynas, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2000, T. 1, p. 111-112.
  5. Baranauskas T., Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1999 metais, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 395-418.
  6. Beganskaitė R., Gleiznienė G., Pasidabruotų dirbinių gamybos technologijos Lietuvoje viduriniajame geležies amžiuje (V-IX a.). Pasidabruotų kryžinių smeigtukų iš Linksmėnų (Kurmaičių) konservavimas, Muziejinių vertybių restauravimas ir saugojimas, Vilnius, 2000, p. 23-30.
  7. Bertačius M., Kauno apylinkių teritorinių struktūrų formavimosi ypatybės, Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2000, T. 2, p. 5-29.
  8. Bliujienė A., Universalusis svastikos simbolis baltų archeologinėje medžiagoje, Liaudies kultūra, Vilnius, 2000, Nr. 4, p. 16-27.
  9. Butėnas E., Vilniaus Stepono Batoro universiteto Archeologijos muziejaus veiklos bruožai 1933-1939 m., Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 6, p. 40-46.
  10. Daminaitis V., Archeologijos tyrimai Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 53-56.
  11. Girininkas A., Rytų Pabaltijo neolito – senojo žalvario amžiaus ūkinio ir visuomeninio gyvenimo modelis, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 5-25.
  12. Girininkas A., Vidurio Lietuvos archeologija. Etnokultūriniai ryšiai (recenzija), Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2000, T. 2, p. 432-435.
  13. Girininkienė V., Šventaragio slėnio mįslė, Liaudies kultūra, Vilnius, 2000, Nr. 4, p. 8-15.
  14. Girlevičius L., Nežinomi Užupio senkapiai, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 57-61.
  15. Glemžienė M., Radinių rastų Pakalnių (Vilniaus r.) pilkapyje, kape Nr. 2, restauravimas, Muziejinių vertybių restauravimas ir saugojimas, Vilnius, 2000, p. 9-15.
  16. Grimalauskaitė D., Sinčiukas I., Dar kartą apie įkartas lietuviškuose sidabro lydiniuose, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 336-343.
  17. Gruzdas G., Žiobiškio apylinkių mitologinės vietos, Žiobiškis, Vilnius, 2000, p. 73-81.
  18. Gudynaitė B., Poška T., Subačiaus vartų ir Šv. Dvasios gatvės Vilniuje 1989-1999 m. tyrinėjimai, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 163-169.
  19. Gudynaitė B., Zilinskas R., Architektūros tyrimai Vilniaus Katedros aikštėje 1998-1999 m., Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 109-119.
  20. Ivanauskas E., Anglijos, Airijos ir Škotijos monetų radiniai Lietuvoje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 6, p. 10-11.
  21. Jankauskas K., Antanaitis I., Indo-europeans in the East Baltic: a synthesis of current anthropological and archaeological theory and data, Roots of the peoples and languages of Northern Eurasia II and III, Tartu, 2000, p. 115-124.
  22. Karaliūnas S., Tautavičius A., Jotvingiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2000, T. 1, p. 653-655.
  23. Katalynas K., Vilnius XIII amžiuje. Mitai ir faktai, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 6, p. 207-219.
  24. Kazakevičius V., Baltų ir skandinavų karinių ryšių beieškant, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2000, T. XLIII, p. 19-24.
  25. Kitkauskas N., Vilniaus pilių ankstyvoji mūro architektūra, Lietuvių katalikų Mokslo Akademijos metraštis, Vilnius, 2000, T. 16, p. 259-298.
  26. Kšivickis L., Aukštaitijos piliakalniai. Piliakalnis ant Astikų kalno netoli Rokiškio, Žiobiškis, Vilnius, 2000, p. 33-72.
  27. Kubiliūtė R., Odinių ilgaaulių batų konservavimas ir rekonstrukcija, Muziejinių vertybių konservavimas ir saugojimas, Vilnius, 2000, p. 16-22.
  28. Kulikauskas P., Archeologija Vilniaus universitete (amžininko prisiminimų šiupinys Archeologijos katedros 50-mečio jubiliejaus proga), Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 204-326.
  29. Luchtanas A., The balts during the 10th century, The neighbours of Poland in the 10th century, Warszaw, 2000, p. 1999-204.
  30. Luchtanienė D., Čerpių chronologijos ir tipologijos problema, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 69-72.
  31. Luchtanienė D., XVI-XVII a. Amatininkų kvartalas Vyskupų rūmų teritorijoje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 39-52.
  32. Luchtanienė D., Archeologija paminklų restauravimo institute 1900-2000 metais, Lietuvos kultūros paveldo restauravimo institucijų 50-mečio konferencijos medžiaga, Vilnius, 2000, p. 51-53.
  33. Mačiulis D., Kryžių kalno ir jį supančio kraštovaizdžio istorinė raida, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 6, p. 71-88.
  34. Mačiulis D., Kryžių kalno ir jį supančio kraštovaizdžio istorinė raida, Kryžių klano istorinė raida ir jo išlikimo problemos, Šiauliai, 2000, p. 41-65.
  35. Malonaitis A., Senovinė apeigų vieta Dauglaukyje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2000, T. XLIII, p. 8-18.
  36. Malonaitis A., Siauraašmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje (tipologija ir ergonomika). Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2000, p. 30.
  37. Merkevičius A., Šatavičius E., Paleolitas ir mezolitas Pietų Skandinavijoje (mokymo priemonė), Vilnius, 2000, p. 58.
  38. Michelbertas M., Reti žiedai Lietuvos archeologinėje medžiagoje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2000, T. XLIII, p. 5-7.
  39. Nowakowski W., „Tajemnicze w Szwekszniach“ w świetle współczesnej archeologii, Antiquitates Prussiae, Warszawa, 2000, p. 37-40.
  40. Ostrauskas T., Mesolithic Kunda culture. A glimpse from Lithuania, De temporibus antiquissimis ad honorem Lembit Jaanits. Muinasaja teadus. 8, Tallinn, 2000, p. 167-180.
  41. Parodos katalogas. Archeologija, Muziejinių vertybių restauravimas ir saugojimas, Vilnius, 2000, p. 85-97.
  42. Rackevičius G., Arbaletas, jo modifikacijos ir prototipai Lietuvoje XIII-XVI a. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2000, p. 30.
  43. Ramsey C. B., Pettitt P. B., Hedges R. E. M., Hodgins G. W. L., Owen D. C., Radiocarbon dates from the Oxford AMS System, Archaeometry date list 29. Comentary of Lirhuanian Stone Age grave dates by I. Antanaitis and K. Jacobs, Archaeometry, Oxford, 2000, vol. 42(1), p. 243-254.
  44. Remecas E., Švediškos plokštės, saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 6, p. 3-6.
  45. Rimantienė R., Die Anfänge der Bronzezeit in Südlitauen, De temporibus antiquissimis ad honorem Lembit Jaanits. Muinasaja teadus. 8, Tallinn, 2000, p. 193-208.
  46. Rimantienė R., Ona Navickaitė-Kuncienė (1926 01 08-1999 05-29), Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 444-445.
  47. Rimantienė R., Baltai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2000, T. 1, p. 119-124.
  48. Salatkienė B., Jurgaičių piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai, Kryžių klano istorinė raida ir jo išlikimo problemos, Šiauliai, 2000, p. 16-40.
  49. Smilgevičius V., Karlo I Prahos grašiai Lietuvos muziejų lobiuose, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 6, p. 12-23.
  50. Snitkuvienė A., Tajemnicze wykopaliska archeologiczne w Szwekszniach Adama hrabiego Platera, Antiquitates Prussiae, Warszawa, 2000, p. 23-35.
  51. Svetikas E., Mirusiųjų pinigai Lietuvoje XIV a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje: krikščioniškas laidojimo paprotys ir jo semantika, Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 26-48.
  52. Šidiškis T., Širvintų krašto alkvietės ir kitos mitologinės vietos, Širvintos, Vilnius, 2000, p. 33-49.
  53. Šimėnas V., Barzūnų kapinynas; Bitėnų pilkapynas ir kapinynai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2000, T. 1, p. 149, 184.
  54. Tamulynas L., Andulių kapinynas, piliakalnis; Bandužių kapinynas; Barvų kapinynas; Barzdūnų kapinynas; Dieglių senovinis gynybinis įtvirtinimas; Dovilų piliakalnis; Ėgliškių pilkapynas, Eidaičių piliakalnis; Eketės piliakalnis; Gilandžių piliakalnis; Jakų senoviniai gynybiniai įtvirtinimai; Jogučių kapinynas, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2000, T. 1, p. 56-57, 136, 147-148, 149, 293, 315, 341-342, 343, 348, 476, 622, 644.
  55. Tamulynas L., Šimėnas V., Girnkalių kapinynas; Greižėnų kapinynas, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2000, T. 1, p. 493-494, 518-519.
  56. Tautavičius A., Galindai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 2000, T. 1, p. 424.
  57. Vainilaitis V., XVI-XVII a. mediniai pastatai Lietuvos Respublikos Prezidentūros teritorijoje pagal archeologijos tyrimų duomenis, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 98-108.
  58. Vaitkevičius G., Ankstyvasis Vilnius: įrodomumo vingiai, Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 174-184.
  59. Vaitkevičius V., Senosios Lietuvos šventvietės (sisteminis aspektas). Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2000, 28 p.
  60. Vasilausks E., 12.-13. gadsimta zemgalu apbedījumi Lietuvā, Cauri gadsimtiem. Rakstu krājums veltīts Valdemāram Ģinteram (1899-1979), Latvijas vēstures muzeja raksti Nr. 7. Archeoloģija, Rīga, 2000, p. 61-69.
  61. Vaškevičiūtė I., Rozetiniai smeigtukai Žiemgaloje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2000, T. XLIII, p. 25-27.
  62. Zabiela G., Širvintų apylinkių senovė, Širvintos, Vilnius, 2000, p. 31-33.
  63. Zabiela G., Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T. 4 (1994-1995 metų tyrimai) (recenzija), Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 267-270.
  64. Zabiela G., Žvilgsnis į Žiobiškio apylinkių senovę, Žiobiškis, Vilnius, 2000, p. 27-32.
  65. Žukovskis R., Žvalgomieji archeologijos tyrimai istoriniame Vilniaus Žvejų priemiestyje (1996-1998 m.), Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, T. 7, p. 62-68.
  66. Зaбeлa Г., Ъaлтcкa культурa cрeднeвeковой Литвы по дaнным aрxeoлoгии, Ъaлты в дрeвнocти и cpeднeвeкoвьe: языки, иcтopия, культуpa. Teзиcы мeждунapoднoй нaучнoй кoнфepeнции пaмяти Эгидиюca Ъaнëниca, Mocква, 2000, c. 23-24.
  67. Иpшeнac M., Иcкyccтвo кaмeннoгo вeкa в зeмляx бaлтoв, Ъaлты в дрeвнocти и cpeднeвeкoвьe: языки, иcтopия, культуpa. Teзиcы мeждунapoднoй нaучнoй кoнфepeнции пaмяти Эгидиюca Ъaнëниca, Mocква, 2000, c. 28-30.
  68. Pимaнтeнe P., Xpoнoлoгия нeoлитa в Литвe, Хронология неолита Восточной Европы, Санкт-Петербург, 2000, c. 67-68.

 

2001 m.

Knygos

  1. Akmens amžius Pietų Lietuvoje. Pateikiama geologinė-geografinė Pietų Lietuvos akmens amžiaus apžvalga, Vilnius, 2001, 260 p.
  2. Archaeologia Lituana. T.2. Vilnius, 2001, 158 p.
  3. Baltic amber / Vilniaus dailės akademijos darbai. T.22. Dailė. Vilnius, 2001, 320 p.
  4. Baranauskas T., Zabiela G. Vorutos pilis. Populiarus leidinys apie XIII-XV a. Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimus, Vilnius, 2001, 16 p.
  5. Ivanauskas Eugenijus. Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose 1387-1850. Vilnius, 2001, 228 p.
  6. Kanarskas J., Archeologiniai Igno Jablonskio tyrinėjimai, Kretinga, 2001, 39 p.
  7. Kuncevičius A., Poškienė J., Mosiejienė R., Defensive fortifications in Lithuania. Vilnius, 2001, 112 p.
  8. Kuncevičius A., Poškienė J., Mosiejienė R., Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai. Vilnius, 2001, 112 p.
  9. Lietuvos archeologija. T. 21. Skiriama R. Volkaitės-Kulikauskienės 85-mečio jubiliejui. Vilnius, 2001, 452 p.
  10. Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, 2001, 260 p.
  11. Michelbertas Mykolas. Corpus der römischen Funde im Europäischen Barbaricum. Litauen. Vilnius. Lietuvoje rastų romėniškų dirbinių katalogas. Vilnius, 2001, 80 p. 1 įdėtas žemėlapis.
  12. Norkūnas Arvydas. Gentinė lietuvių tauta rytuose. Vilnius, 2001, 174 p.
  13. Remecas Eduardas. Lietuvos numizmatikos bibliografija. Vilnius, 2001, 360 p.
  14. Volkaitė-Kulikauskienė Regina. Lietuva valstybės priešaušriu. Vilnius, 2001, 472 p.
  15. Zabiela Gintautas. Išsaugokime piliakalnius. Vilnius, 2001, 16 p.

Straipsniai

  1. Antanaitis I., East baltic economic and social organization in the late Stone and early Bronze Ages. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2001, 32 p.
  2. Balčius M., Gintaro rinkimas Lietuvos pajūryje ir gintaras šventojiškių XVII-XX a. pirmos pusės puošyboje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2001. T. 8, p. 37-45.
  3. Banytė Rowell R., Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinė sritis III a. – V a. pradžioje. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2001, 52 p.
  4. Banytė Rowell R., Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija (recenzija), Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI-XX a. istorijos problemos (Acta historica universitatis Klaipedensis), Klaipėda, 2001. T. VIII, p. 185-192.
  5. Baranauskas T., Ankstyvieji Lietuvos dvarai, Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis. Konferencijos medžiaga, Vilnius, 2001, p. 10-18.
  6. 6.Baranauskas T., Vorutos pilis, Mūsų praeitis, Vilnius, 2001. T. 7, p. 43-70.
  7. Bautrėnas A., Archeologijos paminklų automatizuoto kartografavimo galimybės, Lietuvos kultūros paveldo kartografiniai tyrimai; raida, būklė, perspektyva, Vilnius, 2001, p. 78-86.
  8. Bertašius M., Daugnora L., Viking Age horse graves from Kaunas region (Middle Lithuania), International Journal of Osteoarchaeology, 2001, Nr. 11, p. 387-399.
  9. Bitner-Wróblewska A., Wróblewski W., Unikatowe okucia rogów do picia z okresu Vendel z cmentarzysk w Anduln/ Anduliai (zachodnia Litwa) i Valsgärde (środkowa Szwecja), Officina archaeologica optima. Studia ofiarowane Jerzemu Okiliczowi-Kozarynowi w siedemdziesiątą rocznicę urodzin (Światowit supplement series P: Pregistory and Middle Ages), vol. VII, Warszawa, 2001, p. 19-33.
  10. Bliujienė A., Curonian Bead Sets with Bronze Spacer Plates and their Scandinavian Parallels, Fornvännen, Stockholm, 2001, T. 96, Nr. 4, p. 235-247.
  11. Bliujienė A., Lithuanian Amber Artifacts in the Middle of the First Millenium and their Provenance within the Limits of Eastern Baltic Region, Baltic Amber: Proceedings of the International Interdisciplinary Conference: Baltic Amber in Natural Sciences, Archaeology and Applied Arts, Vilnius, 2001, p. 171-186 (Vilniaus dailės akademijos darbai, 22).
  12. Bliujienė A., I tūkstantmečio vidurio baltų genčių ornamentikos bruožai (geometriniai ir realistiniai zoomorfiniai motyvai), Lituanistica, 2001, Nr. 1(45), p. 3-26.
  13. Butrimas A., The Amber Ornament Collection from Daktariškė 5 Neolithic Settlement, Baltic Amber. Proceedings of the International Interdisciplinary Conference: Baltic Amber in Natural Sciences, Archaeology and Applied Arts, Vilnius, 2001, p. 7-19 (Vilniaus dailės akademijos darbai, 22).
  14. Butrimas A., Zoomorfinė ir antropomorfinė akmens amžiaus dailė Rytų Baltijos regione (VIII-II tūkstantmetis pr. Kt.), Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2001, T. XLIV-L, p. 5-37.
  15. Cholodinskienė A., Praeitis, saugota Skėrių senkapių, Renavas, Vilnius, 2001, p. 19-22 (Žemaičių praeitis, 9).
  16. Česnys G., Jankauskas R., Urbanavičius V., Quenn Barbora Radvilaitė: Review of Remains and Reconstruction of Documentary Portrait, Acta medica Lituanica, 2001, suppl. 8, p. 18-24.
  17. Česnys G., Reinventing the Bronze Age Man in LithuaniaL Skuls from Turlojiškė, Acta medica Lituanica, 2001, suppl. 8, p. 4-11.
  18. Dakanis B., Archeologinių vietų kartografavimas, Lietuvos kultūros paveldo kartografiniai tyrimai: raida, būklė, perspektyva, Vilnius, 2001, p. 69-77.
  19. Dapkevičius V., Jankauskas R., The First Attempt of Computer Databases Design for Lithuanian Paleoanthropological Collection, Archaeological Informatics-pushing the Envelope. Methods in Archaeology Conference 2001. Book of Abstracts and Programme, Visby, 2001, p. 39.
  20. Iršėnas M., Stone Age Amber Figurines from the Baltic Area, Baltic Amber. Proceedings of the International Interdisciplinary Conference: Baltic Amber in Natural Sciences, Archaeology and Applied Arts, Vilnius, 2001, p. 77-85 (Vilniaus dailės akademijos darbai, 22).
  21. Isokas G., Luchtanienė (Misiukaitė) D., Utenos krašto enciklopedija, Vilnius, 2001, p. 647.
  22. Ivanauskas E., Panemunės archeologijos objektų žvalgymas ir kartografavimas, Lietuvos kultūros paveldo kartografiniai tyrimai: raida, būklė, perspektyva, Vilnius, 2001, p. 118-120.
  23. Iwanowska G., Kurhan nr 52 z pochówkiem końskim z cmantarzyska wschodniolitewskiego w Żwirblach, Officina archaeologica optima. Studia ofiarowane Jerzemu Okiliczowi-Kozarynowi w siedemdziesiątą rocznicę urodzin (Światowit supplement series P: Pregistory and Middle Ages), vol. VII, Warszawa, 2001, p. 99-107.
  24. Jankauskas R., Lietuvos gyventojų antropologija: nuo seniausių laikų iki XIII a., Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2001, T. XLIV-L, p. 38-45.
  25. Jarockis R., geographical Situation, Chronological Development and Early Economy, Lübec style? Novgorod style?. CCC papers, Riga, 2001, T. 5, p. 77-87.
  26. Jovaiša E., Baltai ir gintaras, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2001, T. XLVIII, p. 3-8.
  27. Jovaiša E., Malonaitis A., Baltai ir antika, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2001, T. XLIV-L, p. 46-55.
  28. Jovaiša E., The Balts amd amber, Baltic Amber. Proceedings of the International Interdisciplinary Conference: Baltic Amber in Natural Sciences, Archaeology and Applied Arts, Vilnius, 2001, p. 149-156 (Vilniaus dailės akademijos darbai, 22).
  29. Juknevičius P., Pirmųjų gyventojų pėdsakai Panevėžyje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2001, T. 8, p. 124-126.
  30. Katalynas K., Vaitkevičius G., Józef Maroszek, Ulice Wilna w XIV-XVIII wieku, „Kw. HKM“, Rok XLVII, 1999, nr. 1-2, p. 163-186 (recenzija), Kwartalnik historii kultury materialnej, Warszawa, 2001, rok XLIX., nr. 1-2, p. 120-124.
  31. Katalynas K., Vaitkevičius G., Vilniaus plėtra iki XV amžiaus, Kultūros paminklai, Vilnius, 2001. T. 8, p. 68-76.
  32. Kazakevičius V., Petijumi Visetisku uzkalninkapulauka Lietuvos Selijas dala, Vestis Rīga, 2001, Nr. 55, sąs. 5/6, p. 83-93.
  33. Kazakevičius V., Žiemgalos didiko kapas, Žiemgala, 2001, Nr. 1, p. 2-4.
  34. Keršytė N., Kultūros paminklų pasaugos įstaiga Lietuvoje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2001. T. 8, p. 77-90.
  35. Kitkauskas N., Die Unterburg von Vilnius in der historischen Entwicklung, Castella Maris Baltici 3-4, Turku-Tartu-Malbork, 2001, p. 81-89.
  36. Kitkauskas N., Gedimino kalno vakarinės papėdės pirmykštis reljefas ir ankstyvieji statiniai, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2001. T. 19, p. 213-242.
  37. Klimka L., Istoriniai akmenys, Lygumai, Stačiūnai, Vilnius, 2001, p. 86-92.
  38. Kulikauskas P., Archeologijos mokslas MA institute pokario metais, Lietuvos istorijos metraštis 2000, Vilnius, 2001, p. 379-396.
  39. Kulikauskas P., Zabiela G., Jonas Puzinas, Eskizai, Ukmergė, 2001, Nr. 11, p. 40-44.
  40. Kulikauskienė R., Tomas Baranauskas. Lietuvos valstybės ištakos (recenzija), Lituanistika, 2001, Nr. 3(47), p. 101-103.
  41. Kuncevičius A., Baltų karyba, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2001, T. XLIV-L, p. 66-76.
  42. Kuncevičius A., The Development of the Castles pf Trakai in the 13th to 15th Centuries, Castella Maris Baltici 3-4, Turku-Tartu-Malbork, 2001, p. 99-102.
  43. Kvizikevičius L., XVI-XVIII a. koklių radiniai Veliuonoje, Veliuona, Vilnius, 2001, p. 382-385.
  44. Kvizikevičius L., Veliuonos ištakos ir urbanistinės raidos bruožai, Veliuona, Vilnius, 2001, p. 111-117.
  45. Luchtanas A., Vilčinskis P., Utenos krašto enciklopedija, Vilnius, 2001, p. 753.
  46. Luchtanienė D., Murnikaitė L., Utenos krašto enciklopedija, Vilnius, 2001, p. 758.
  47. Luchtanienė D., Ribokas D., Utenos krašto enciklopedija, Vilnius, 2001, p. 691-692.
  48. Michelbertas M., Nene Funde der norisch-pannonischen Fibeln in Litauen, Iternational Connections of the Barbarians of the Carpathian Basini n the 1th-5th Centuries A.D., Aszód-Nyiregyháza, 2001, p. 65-69.
  49. Nowakiewicz T., Rzeszotarska- Nowakiewicz A., Zapinka rozetowa z Bezawek. Litewski czy sambijski import w pruskiej Barcji? Officina archaeologica optima. Studia ofiarowane Jerzemu Okiliczowi-Kozarynowi w siedemdziesiątą rocznicę urodzin (Światowit supplement series P: Pregistory and Middle Ages), vol. VII, Warszawa, 2001, p. 141-148.
  50. Ostrauskas T., Kvizikevičius L., Žmogaus įsikūrimas Raigardo slėnyje ir jo apylinkėse, Ar tikrai Raigardas prasmego? Vilnius, 2001, p. 41-65.
  51. Ramanauskaitė-Ostašenkovienė V., Archeologijos paminklai, Lygumai, Stačiūnai, Vilnius, 2001, p. 47-58.
  52. Remecas E., Monetų radiniai Vilniaus Aukštutinės pilies kalne, Kultūros paminklai, Vilnius, 2001. T. 8, p. 11-20.
  53. Rickevičiūtė K., Rankinės iš Karmėlavos kapinyno, Kultūros paminklai, Vilnius, 2001. T. 8, p. 46-55.
  54. Rimantienė R., Die Berstein erzengnisse von Šventoji, Baltic Amber. Proceedings of the International Interdisciplinary Conference: Baltic Amber in Natural Sciences, Archaeology and Applied Arts, Vilnius, 2001, p. 87-98 (Vilniaus dailės akademijos darbai, 22).
  55. Sidrys R., Roman imports among the west Balts: commerce or „beads for the natives“?, Baltic Amber. Proceedings of the International Interdisciplinary Conference: Baltic Amber in Natural Sciences, Archaeology and Applied Arts, Vilnius, 2001, p. 157-169 (Vilniaus dailės akademijos darbai, 22).
  56. Simniškytė A., Populations of North-Eastern Lithuania and the ethnogenezis of Selonians, Latvijas Zinātņu akademijas vēstis, Rīga, 2001, Nr. 5-6, p. 72-82.
  57. Smilgevičius V., Prahos grašis iš Pakritižio senkapio, Raguva, Vilnius, 2001, p. 73-77.
  58. Steponaitis V., Archeologijos paminklai, Raguva, Vilnius, 2001, p. 63-73.
  59. Svetikas E., Daugiakaroliai antsmilkiniai: etninis ar konfesinis požymis?, Lietuvos istorijos metraštis 2000, Vilnius, 2001, p. 5-19.
  60. Svetikas V., Vaškuotų lentelių vartojimas Europoje ir galimas jų panaudojimas LDK raštvedyboje XV-XVI a. pradžioje, Lietuvos mietų istorijos šaltiniai, Vilnius, 2001, T. 3, p. 73-96.
  61. Šatavičius E., Vėlyvojo paleolito kultūros ir jų likimas ankstyvajame mezolite. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2001, p. 38.
  62. Tamulynas L., Klaipėdos krašto XIX a. vid. – XX a. pr. Topografiniai žemėlapiai kaip informacijos apie archeologinius objektus šaltinis, Lietuvos kultūros paveldo kartografiniai tyrimai; raida, būklė, perspektyva, Vilnius, 2001, p. 100-112.
  63. Tautavičius A., Seniausia praeitis, Veliuona, Vilnius, 2001, p. 63-77.
  64. Tebelškis P., Archeologijos objektų, esančių IP ir LA sąrašuose, apskaita, kartografavimas, archeologijos –valgomieji tyrimai, Lietuvos kultūros paveldo kartografiniai tyrimai; raida, būklė, perspektyva, Vilnius, 2001, p. 113-117.
  65. Tebelškis P., Gyvakarų kaimo vėlyvojo neolito kapas, Kultūros paminklai, Vilnius, 2001. T. 8, p. 3-10.
  66. Urbanavičius V., Urbanaviečienė S., Obelių ežero pakraščio tyrimai, Eskizai, Ukmergė, 2001, Nr. 11, p. 3-11.
  67. Urbanaviečienė S., Manufacture of Clothing in Rural Lithuania in 15th-17th Centuries: Archaeological Data, Textiles in European Archaeology, Edinburgh, 2001.
  68. Vainilaitis V., Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII-XVII a. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2001, p. 38.
  69. Vaitkevičius G., Senėjimo procesai archeologinėje keramikoje, Spinduliuotės sąveika su medžiagomis, Kaunas, 2001, p. 159-162.
  70. Vaitkevičius G., Vilniaus miesto raida 14-17 amžiais, Vilniaus miesto istorijos skaitiniai, Vilnius, 2001, p. 80-93.
  71. Vaitkevičius V., Gyvensenos ypatumai prie Raigardo (pasaulėžiūrinis aspektas), Ar tikrai Raigardas prasmego?, Vilnius, 2001, p. 66-79.
  72. Vaitkevičius V., Linkmenų krašto šventvietės, Krivisalio apylinkėse, Kaunas-Vilnius, 2001, p. 4-9.
  73. Vaitkevičius V., Senosios šventvietės prie Dubysos (kontekstų beieškant), Liaudies kultūra, 2001, Nr. 2, p. 20-27.
  74. Vaitkevičius V., Senosios Renavo šventvietės, Renavas, Vilnius, 2001, p. 8-14 (Žemaičių praeitis, 9).
  75. Vaitkevičius V., Šventvietės, mitologinės vietovės, mitologiniai akmenys, Utenos krašto enciklopedija, Vilnius, 2001, p. 74-86.
  76. Vaitkevičius V., Veliuonos apylinkių šventvietės, Veliuona, Vilnius, 2001, p. 49-63.
  77. Vaškevičiūtė I., Pratęsti Butikių (Skėrių) kapinyno tyrinėjimai, Renavas, Vilnius, 2001, p. 23-25 (Žemaičių praeitis, 9).
  78. Vaškevičiūtė I., Šukionių kapinynas, Lygumai, Stačiūnai, Vilnius, 2001, p. 59-85.
  79. Vėlius G., Istoriniai šaltiniai apie mirusiųjų deginimo paprotį Lietuvoje, išimtys ar taisyklė?, Lituanistica, 2001, Nr. 1(45), p. 65-72.
  80. Vėlius G., Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiuje. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2001, p. 36.
  81. Vėlius G., Satkūnaitė S., Apgalviai iš viduramžių Kernavės Kriveikiškių kapinyno: archeologija ir restauravimas, Lietuvos dailės muziejus. Metraštis, Vilnius, 2001, T. 4, p. 229-234.
  82. Zabiela G., Defensive systems of wooden castles in Lithuania in the 13th-14th centuries, Castella Maris Baltici 3-4, Turku-Tartu-Malbork, 2001, p. 199-205.
  83. Zabiela G., Jonavos krašto proistorės bruožai, Mūsų kraštas, 2001, Nr. 13, p. 8-17.
  84. Zabiela G., Lithuania, Encyclopedia of Archaeology. History and Discoveries, Santa Barbara, Denver, Oxford, 2001. T. II, M-E, p. 824-830.
  85. Zabiela G., Lobiai (iki XIX a.), Utenos krašto enciklopedija, Vilnius, 2001, p. 87-89.
  86. Zabiela G., Naudinga knyga keliautojams, Kultūros paminklai, Vilnius, 2001. T. 8, p. 214-216.
  87. Zabiela G., Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995-2000 m.), Kultūros paminklai, Vilnius, 2001. T. 8, p. 21-36.
  88. Zabiela G., Padėčių nustatymo sistemos (GPS) prietaisų naudojimas archeologijos paminklų žvalgymuose, Lietuvos kultūros paveldo kartografiniai tyrimai; raida, būklė, perspektyva, Vilnius, 2001, p. 87-99.
  89. Zabiela G., Piliakalniai, gyvenvietės, pilkapiai, senkapiai, Utenos krašto enciklopedija, Vilnius, 2001, p. 44-73.
  90. Zabiela G., The interior of the Lithuanian wooden castles, Castella Maris Baltici V, Rudkøbing, 2001, p. 161-168.
  91. Zabiela G., Tomas Baranauskas. Lietuvos valstybės ištakos (recenzija), Lietuvos istorijos metraštis 2000, Vilnius, 2001, p. 327-330.
  92. Zabiela G., Viduramžių archeologija Lietuvoje, Lituanistica, 2001, Nr. 3(47), p. 20-30.
  93. Zabiela G., Vilniaus senamiesčio archeologija: istorija ir dabartis, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 2001, p. 59-72.
  94. Žulkus V., Central places of the Curonian and Prussian tribes during the years of cultural change, Lübeck style? Novgorod style? CCC papers, Riga, 2001, T. 5, p. 345-354.
  95. Žulkus V., Der Hausbau in Klaipėda, Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäeologie im Hanseraum III. Der hausbau, Lübeck, 2001, p. 529-550.
  96. Žulkus V., Springmann M. J., Die Flüsee als Straßen der Europäisierung, Fluss und hafen Šventoji-Heiligen Aa, Lübeck style? Novgorod style? CCC papers, Riga, 2001, T. 5, p. 167-183.
  97. Žulkus V., Tikėjimų kaita pagoniškuose baltuose. Kuršiai, Sociologija. Mintis ir veiksmas, Klaipėda, 2001, p. 9-19.
  98. Žulkus V., Nuskendę uostai ir laivai, Treasures in the Baltic Sea, Stockholm, 2001, p. 298-322. Tas pats anglų kalba, p. 311-233.

 

2002 m.

Knygos

  1. Archaeologia Lituana. T.3. Vilnius, 2002, 174 p.
  2. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002, 296 p.
  3. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002, 312 p.
  4. Baltų archeologija. Nr.1(13). Vilnius, 2002, 48 p.
  5. Bertašius Mindaugas. Vidurio Lietuva VIII-XII a. Kaunas, 2002, 272 p.
  6. Gimbutienė Marija / Laimos palytėta /straipsniai/ recenzijos/ pokalbiai/ polemika /laiškai /vertinimai /prisiminimai. Vilnius, 2002, 232 p.
  7. Kernavė-litewska Troja. Warszawa, 2002, 216 p.
  8. Lietuvos archeologija. T. 22. Straipsniai apie kuršių laidojimo paminklus ir radinius VIII-XIII a. Vilnius, 2002, 288 p.
  9. Lietuvos archeologija. T. 23. Straipsnių rinkinys apie akmens amžiaus paminklų tyrinėjimus. Vilnius, 2002, 252 p.
  10. Rackevičius Gintautas. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII-XVI a. Vilnius, 2002, 296 p.
  11. Žulkus Vladas. Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija. Vilnius, 2002, 166 p.

Straipsniai

  1. Almonaitis V., Molavėnų šventvietė, Viduklė, Kaunas, 2002, p. 64.
  2. Baubonis Z., Vaitkuvienė A., Lietuvos archeologinių vietų žalojimai, Kultūros paminklai, Vilnius, 2002, T. 9, p. 25-32.
  3. Blaževičius P., Lošimo kauliukai Lietuvoje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2002, T. LII, p. 8-13.
  4. Butrimas A., Iršėnas M., Priešistorinė dailė, Lietuvos dailės istorija, Vilnius, 2002, p. 10-53.
  5. Butrimas A., Žemaičių vyskupų rezidencinis Alsėdžių dvaras, rūmai ir jų herbiniai kokliai. Alsėdžiai, Žemaičių praeitis, Vilnius, 2002, T. 10, p. 9-24.
  6. Dakanis B., Baltadvario pilkapyno tyrinėjimai, Videniškiai - kunigaikščių Giedraičių tėvonija, Molėtai, 2002, p. 57-73.
  7. Daugudis V., Aukštadvario apylinkių proistorė, Aukštadvaris, Vilnius, 2002, p. 100-133.
  8. Girčys A., Garsiųjų Pilėnų beieškant, Viduklė, Kaunas, 2002, p. 60-63.
  9. Ivanauskas E., Pirmasis leidimas Lietuvoje archeologijai tirti, Kultūros paminklai, Vilnius, 2002, T. 9, p. 20.
  10. Jankauskas R., Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios po pietine koplyčia esančios kriptos palaikų tyrimas, Videniškiai - kunigaikščių Giedraičių tėvonija, Molėtai, 2002, p. 116-142.
  11. Jarockis R., Urbanizacijos raida Žiemgaloje XI-XVI amžiuje. Centras, periferija ir valdžia. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2002, 38 p.
  12. Jovaiša E., Dangus baltų gyvenime, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2002, T. LIV, p. 3-16.
  13. Juknevičius A., Kėdainių senamiesčio kultūrinis sluoksnis, Lietuvos muziejų rinkiniai, 2002, Nr. 1. V mokslinė konferencija, Lietuvos muziejų mokslinė veikla, Kėdainiai, 2002, p. 21-22.
  14. Karalienė D., Žemaitijos tyrinėtojas, archeologas Vitas Valatka, Lietuvos muziejų rinkiniai, 2002, Nr. 1. V mokslinė konferencija, Lietuvos muziejų mokslinė veikla, Kėdainiai, 2002, p. 19-20.
  15. Katalynas K., Vaitkevičius G., Rozwój Wilna w XIV wieku w świetle badań archeologicznych, Kwartalnik historii kultury materialnej, Warszawa, 2002. Rok XLX, Nr. 1, p. 3-10.
  16. Kazakevičius V., Recenzija. Mykolas Michelbertas. Corpus der römischen Funde im europäischen Barbaricum. Litauen. Vilnius: Universität Vilnius, Lehrstuhl für Archäeologie, 2001. 68 p., Lietuvos istorijos metraštis 2001/2, Vilnius, 2002, p. 287-289.
  17. Kazakevičius V., Tyrinėjimai lietuviškoje Sėlos dalyje, Sėlių paveldas ir dabartis, Zarasai, 2002, p. 16-36.
  18. Kulikauskas P., Zabiela G., Pranas Baleniūnas, Eskizai (Ukmergė), 2002, Nr. 12, p. 45-46.
  19. Kuncevičius A., Dar kartą dėl sąvokos ir terminijos – „Kas yra Lietuvos viduramžių archeologija?“, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2002, T. LII, p. 3-7.
  20. Kuncevičius A., Lietuvos viduramžių archeologijos tyrimai (1), Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2002, T. LIII, p. 3-14.
  21. Kuncevičius A., Lietuvos viduramžių archeologijos tyrimai (2), Lietuvos viduramžių miestų raida archeologijos duomenimis, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2002, T. LIV, p. 17-27.
  22. Kurila L., Kondratovičiaus-Sirokomlės tyrinėjimai Anciulių pilkapyne 1856 m., Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2002, T. LIV, p. 40-46.
  23. Kviatkovskaja A., Akmenimis krautų kapų kasinėjimai Varenavo rajone, Lydos krašto lietuviai, Kaunas, 2002, T. 1, p. 29-81.
  24. Markevičienė J., Pamiršta hipotezė apie Vilniaus miesto sandarą XIV-XV amžiuje, Menotyra, 2002, Nr. 3(28), p. 30-45.
  25. Poškienė J., Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika (XIV a. – XVI a. I pusė). Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2002, 44 p.
  26. Puzinas J., Pačių pirmųjų Lietuvos gyventojų kultūra, Eskizai (Ukmergė), 2002, Nr. 12, p. 3-5.
  27. Ramanauskaitė-Ostašenkovienė V., Rudiškių senkapio radiniai, Žiemgala, 2002, Nr. 2, p. 3-9.
  28. Remecas E., Aukso Ordos monetos Lietuvoje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2002, T. 9, p. 21-24.
  29. Rėklaitytė I., 2000-2001 m. Baltadvario piliavietės archeologiniai tyrimai, Videniškiai - kunigaikščių Giedraičių tėvonija, Molėtai, 2002, p. 74-80.
  30. Simniškytė A., Aleknų senkapis, Viduklė, Kaunas, 2002, p. 45-55.
  31. Simniškytė A., Sėlos apgyvendinimo sklaida nuo Kristaus gimimo ir valstybės sukūrimo, Sėlių paveldas ir dabartis, Zarasai, 2002, p. 7-15.
  32. Simniškytė A., Viduklės apylinkės Lietuvos archeologiniame kontekste, Viduklė, Kaunas, 2002, p. 33-44.
  33. Smilgevičius V., Blinstrubiškių lobis, Viduklė, Kaunas, 2002, p. 806-825.
  34. Steponavičienė D., Kai kurie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vilniaus dvaro kultūros aspektai archeologijos duomenimis, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2002, T. LIII, p. 27-38.
  35. Steponavičienė D., Puotos Lietuvos valdovo dvare Gotikos laikais (XIV a. pab. – XV a.), Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2002, T. LIV, p. 54-59.
  36. Svetikas E., Christianizacijos šaltinių paieška Lietuvos XIV a. pabaigos – XVIII a. pradžios kapinynų medžiagoje, Lituanistica, 2002, Nr. 1(49), p. 74-97.
  37. Szulta W., Podwodne badančia archeologiczne na Litwe w 2001 roku, Archaeologia historica. Polona. Studia z historii kultury materialnej, Toruń, 2000, T. 12, p. 207-209.
  38. Tarasenka P, Mokai, Eskizai (Ukmergė), 2002, Nr. 12, p. 23-24.
  39. Urbanavičius V., XV-XVI a. laidojimo papročiai, Sėlių paveldas ir dabartis, Zarasai, 2002, p. 37-38.
  40. Vaitkevičius G., Magnetic nanoparticles in nonmagentic matrix, ICNFS, Kyoto, 2002. T. 3, Nr. 5-8, p. 292-293.
  41. Vasiliauskas E., Raktuvės piliakalnis. Archeologiniai tyrinėjimais, Žiemgala, 2002. Nr. 1, p. 3-9.
  42. Vaškevičiūtė I., Pasvalio žemės senovė, Šiaurietiški atsivėrimai, Pasvalys, 2002, Nr., 2(13), p. 4-7.
  43. Vaškevičiūtė I., Par Zemgales dienvidu robežu, Archeologu pētījumi Latvijā 2000. un 2001. gadā, Rīga, 2002, p. 413-418.
  44. Veliutė I., XVI-XVII a. fortifikacijos raidos atspindžiai Lietuvoje, Karo archyvas, Vilnius, 2002, T. XVII, p. 5-57.
  45. Zabiela G., Antatilčių antrojo piliakalnio tyrinėjimai 1987 m., Eskizai (Ukmergė), 2002, Nr. 12, p. 5-14.
  46. Zabiela G., Archeologijos paveldas kraštovaizdyje, Kraštovaizdžio vizualinė kokybė. Konferencijos pranešimų medžiaga, Kaunas, 2002, p. 48-52.
  47. Zabiela G., Naujausių laikų archeologija: tyrimo metodas ar istorijos pažinimo jungiamoji grandis, Istoriko atsakomybė, Vilnius, 2002, p. 151-157.
  48. Zabiela G., Skiemonių parapijos senovė, Anykščiai, 2002, Nr. 19, p. 2-6.
  49. Zabiela G., Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose, Nuo kulto iki simbolio, Vilnius, 2002, p. 84-104.
  50. Žalnierius A., Pirmoji Kauno pilis, Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2002, T. 3, p. 7-36.
  51. Žulkus V., Wieże na terenie zamku krzyżackiego w Kłaipedzie, Archaeologia historica. Polona. Studia z historii kultury materialnej, Toruń, 2000, T. 12, p. 91-106.
  52. Зaбeлa Г., Гopoдищe Шяйминишкеляй – пpeдпoлoгaeмoe мecтo зaмкa Bopyтa, Castrum, urbis et bellum, Бapaнaвiчы, 2002, c. 131-145.
  53. Mиxeльбepтac M., Opyжиe из мoгильникa IX-XII вв. в Пaaлкcняй (Кульмecкий p-н, Литва), Civitas et castrum ad mare Balticum, Rīga, 2002, p. 486-504.

 

2003 m.

Knygos

  1. Archaeologia Lituana. T.4. Straipsniai geležies amžiaus-viduramžių tematika. Vilnius, 2003, 204 p.
  2. Archeologinių ataskaitų suvestinė ir rodyklės 1997-2001 m. Sudaryta Dž. Anušauskienės. Vilnius, 2003, 136 p.
  3. Burneika Klemensas. Lietuvos valdovų rūmai. Vilnius, 2003, 96 p.
  4. Kulikauskas Pranas. Kelias į archeologiją. Atsiminimai. Vilnius, 2003, 248 p.
  5. Lietuvos archeologija. T.24. Vilnius, 2003, 328 p.
  6. Lietuva iki Mindaugo. Vilnius, 2003, 464 p.
  7. Remecas Eduardas. Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis (XIV a. pabaiga). Vilnius, 2003, 108 p.
  8. Svetikas E. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai. Monografija apie 1984-1986 m. tyrinėtą XIV-XVII a. Alytaus kapinyną, Vilnius, 2003, 444 p.
  9. Vaitkevičius Vykintas. Alkai. Baltų šventviečių studija. Monografija apie senąsias baltų šventvietes. Vilnius, 2003, 320 p.
  10. Vaitkevičius Vykintas …Atėję iš praeities. Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Vilnius, 2003, 20 p.
  11. Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T. 5. (1996-1998 metų tyrimai). Vilnius, 2003. T. 5, 344 p.
  12. Zemgaļi senatnē. Žemgaliai senovėje. Rīga, 2003, 110 p.

Straipsniai

  1. Antanaitis-Jacobs I., Antanaitis-Jacobs K., The great goddess concept: myth or reality?, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2003, T. LV, p. 3-11, 80-82.
  2. Banytė-Rowell R., Aistiškosios laidojimo apeigos Lietuvos pajūryje lyginamosios religijotyros kontekste, Lituanistica, Vilnius, 2003, Nr. 1 (53), p. 24-36.
  3. Bertašius M., An archaeological vision of a medieval town, Archaeotecture: Archaeology of Architecture: BAR International Series 1175. Oxford: Archaeopress, 2003, p. 167-172.
  4. 4.Bertašius M., Viking age horse offerengs in Lithuanian, Viking Heritage Magazine, 2003, Nr. 4, p. 28-31.
  5. Bitber-Wroblewska A., Bliujienė A., Efektowny napiersnik z emali z cmentarzyska w Anduln, zachodnia Litwa, Antyk i barbarzyncy: księnga dedykowana profesorowi Jerzemu Kolendo w siedemdziesit rocznię urodzin, Warszawa, 2003, p. 121-129.
  6. Bliujienė A., Amulets of Westrn Baltic women in the Merovingian period and their germanic parallels, Travelling with an arhaeologist through the Baltic countries: studies in honour of Juri Selirand, Talinn, 2003, p. 63-74.
  7. Bliujienė A., Grafo Felikso Tiškevičiaus surinktas Palangos gintaro dirbinių rinkinys ir jo mįslinga istorija, Kultūros paminklai, Vilnius, 2003, T. 10, p. 17-30.
  8. Bliujienė A., Leidinys solidžiam jubiliejui, Kultūros barai, Vilnius, 2003, Nr. 12, p. 78-82.
  9. Bliujienė A., Bitner-Wroblewska A., W. Wroblewski. Das „verlorene“ von Anduln, Memelgebiet (heute Ėgliškiai-Anduliai, Wst-Litauen). Ein Wiedergewinnungsveruch, Acta Prehistorica et Archaeologica. 35, Berlin, 2003, p. 185-210.
  10. Brazaitis Dž., Rytų Lietuva neolito ir bronzos amžiaus sandūroje. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2003, 44 p.
  11. Girininkas A., Vytautas Daugudis (1929 11 02-2002 01 10), Lietuvos istorijos metraštis 2002/1, Vilnius, 2003, p. 233-234.
  12. Girininkas A., Semėnas V., Archeologiniai tyrinėjimai Adutiškio krašte, Adutiškio kraštas, Vilnius, 2003, p. 5-7.
  13. Grimalauskaitė D., Kvizikevičius L., Seredžiaus lobis, Seredžius, Vilnius, 2003, p. 610.
  14. Iršėnas M., Antropomorfiniai ir zoomorfiniai atvaizdai Baltijos regiono ir europinės Rusijos akmens amžiuje: kokybinė ir kiekybinė charakteristika, sklaida ir ypatumai. Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2003, 40 p.
  15. Katalynas K., Katedros aikštė Vilniuje. Raida, rekonstrukcijos, tyrimai, Istoriniai miestai. Sena ir šiuolaikiška, Vilnius, 2003, p. 126-134.
  16. Kuncevičius A., Senųjų Lietuvos miestų raida XIII-XVI amžiuje, Istoriniai miestai, Sena ir šiuolaikiška, Vilnius, 2003, p. 20-36.
  17. Kuncevičius A., Viduramžių kulto paminklų archeologiniai tyrinėjimai, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2003, T. LVIII, p. 16-24.
  18. Kurila L., Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nykimo klausimu, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2003, T. LVIII, p. 25-38.
  19. Kvizikevičius L., Seredžius archeologijos duomenimis, Seredžius, Vilnius, 2003, p. 117-124.
  20. Malonaitis A., Įmoviniai kirviai Lietuvoje: bendroji apžvalga, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2003, T. LVII, p. 3-9, 80.
  21. Malonaitis A., Įmoviniai kirviai Lietuvoje: klasifikacija, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2003, T. LVIII, p. 3-15.
  22. Matulis R., Akmenys riboženkliai, Eskizai. Ukmergė, 2003, Nr. 13, p. 77-78.
  23. Michelbertas M., Vitkinas M., Baltų karybos senajame geležies amžiuje (I-IV a.) bruožai, Karo archyvas, Vilnius, 2003, p. 8-64.
  24. Patrulienė A., Panevėžio miesto ir jo apylinkių priešistorė, Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m., Panevėžys, 2003, p. 19-38.
  25. Ramanauskaitė-Ostašenkovienė V., Šiaurės Vidurio Lietuva laikotarpiu iki Kristaus, Žiemgala, 2003, Nr. 1, p. 3-8.
  26. Rėklaitytė I., Sanitarinių įrenginių raida Lietuvoje (archeologiniais ir istoriniais duomenimis), Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2003, T. LVII, p. 10-16, 80.
  27. 27. Salatkienė B., Geležies lydymo ir apdirbimo radiniai Lieporių 1-oje gyvenvietėje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2003, T. LVI, p. 3-16, 79.
  28. Simniškytė A., Stančikaitė M., Kisielienė D., Continuity and discontinuity in the Juodonys archaeological complex, Muinasaja teadus. Talinn, Tartu, 2003, T. 13, Arcgeologiga Laanemere mader, p. 267-286.
  29. Striužas V., Archeologijos paveldas, Adutiškio kraštas, Vilnius, 2003, p. 456-457.
  30. Svetikas E., Recenzija „Numizmatika. 1. Metraštis“, Lituanistica, Vilnius, 2003, Nr. 2(54), p.126-128.
  31. Svetikas E., Šešiakampės žvaigždinės segės LDK ir jų analogijos Šv. Romos imperijoje, Lituanistica, Vilnius, 2003, Nr. 3(55), p.23-41.
  32. Urbanavičius V., Senosios Seredžiaus laidojimo vietos, Seredžius, Vilnius, 2003, p. 73-86.
  33. Vaitkevičius V., Dubysos žemupio šventvietės, Seredžius, Vilnius, 2003, p. 124-140.
  34. Vaitkevičius V., Iš ankstyvosios Švenčionių istorijos, Kultūros paminklai, Vilnius, 2003, T.10, p. 10-16.
  35. Vaitkevičius V., Kupolių šventvietės, Tautosakos darbai, Vilnius, 2003, T. XIX, p. 122-131.
  36. Vaitkevičius V., Raktas Romuvai, Liaudies kultūra, Vilnius, 2003, Nr. 6, p. 14-33.
  37. Vaitkevičius V., Recenzija „Зайкоŷскi Э. М. Дyчьщ Л. У. Жывaтвopныя кpынiцы Бeлapyci.- Miнcк: Уpaджaй, 2001.-111 p.”, Tautosakos darbai, Viulnius, 2003, T. XIX, p. 45-46.
  38. Vaitkevičius V., The World Outlook: an Experience of Research into Baltic Sacred Sites, Maailmapildi Mõistmised, Tartu, 14.-15.4.2003. Ettekannete Kokkuvõtted. Tartu, 2003, p. 226-228.
  39. Vasiliauskas E., XII-XIII a. zoomorfiniai pakabučiai Žiemgalos teritorijoje, Lituanistica, Vilnius, 2003, Nr. 2(54), p. 32-55.
  40. Vasiliauskas E., Žiemgala XII-XIII a., Žiemgala, Vilnius, 2003, Nr. 2, p. 3-10.
  41. Veliutė I., Belvederio bastioninis įtvirtinimas, Seredžius, Vilnius, 2003, p. 114-116.
  42. Vitkūnas M., Archeologijos mokslo vaidmuo Lietuvos karo istorijos tyrimuose. Karo archyvas, Vilnius, 2003, p. 296-306.
  43. Zabiela G., Bečių senkapio žvalgymų ir žalojimų istorija, Eskizai. Ukmergė, 2003, Nr. 13, p. 83-84.
  44. Zabiela G., Burbiškio senkapis, Burbiškis, Vilnius, 2003, p. 7.
  45. Zabiela G., Iš tolimiausios Viešvėnų apylinkių praeities, Viešvėnai: istorija ir dailės paminklai. Vilniaus dailės akademijos darbai, Vilnius, 2003, T. 28, p. 9-21.
  46. Zabiela G., Jono Puzino pedagoginė veikla, Iškilios asmenybės Lietuvos mokyklose (1918-1940), Marijampolė, 2003, p. 75-76.
  47. Zabiela G., Pranui Kulikauskui – 90, Lietuvos istorijos metraštis, Vilnius, 2003, T. 1, p. 233-234.
  48. Zabiela G., Aleksiejūnas V., Reta moneta iš Bečių senkapių, Eskizai. Ukmergė, 2003, Nr. 13, p. 85-86 (perspausdinta iš „Kultūros barai“ 1988, Nr. 3 su papildymu).
  49. Žulkus V., Lithuania, Treasures of the Baltic sea. A hidden wealth of culture, Stockholm, 2003, p. 95-102.

 

2004 m.

Knygos

  1. Archaeologia Lituana. T.5. Straipsniai geležies amžiaus-viduramžių tematika. Vilnius, 2004, 156 p.
  2. Castella maris Baltici 6. Straipsnių rinkinys apie Baltijos jūros regiono pilių tyrinėjimus, istoriją, architektūrą ir archeologiją. Vilnius, 2004, 244 p.
  3. Kazakevičius Vytautas. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II-XII/XIII a. (Lietuvos kariuomenės istorija). Vilnius, 2004, 136 p.
  4. Lietuvos archeologija. T.25. Straipsniai akmens-bronzos amžių tematika. Vilnius, 2004, 272 p.
  5. Lietuvos archeologija. T.26. Straipsniai geležies amžiaus, gamtos mokslų ir naujųjų technologijų taikymo archeologijoje tematika. Vilnius, 2004, 184 p.
  6. Michelbertas Mykolas. Pajuosčio pilkapynas. Vilnius, 2004, 174 p.
  7. Miestų praeitis, 1. Vilnius, 2004, 388 p.
  8. Valatka Vitas. Žemaičių žemės tyrinėjimai. Knyga I. Archeologija. Vilnius, 2004, 416 p.
  9. Vaškevičiūtė Ilona. Žiemgaliai V-XII amžiuje. Vilnius, 2004, 152 p.
  10. Žulkus Vladas. Kuršiai Baltijos jūros erdvėje. Vilnius, 2004, 254 p.

Straipsniai

  1. Baltrūnas V., Karmaza B., Stančikaitė M., Vembūtų plokščiakalvės ir piliakalnio gamtinės aplinkos ypatybės ir raida, Vilniaus dailės akademijos darbai, T. 34: Kultūrinio landšafto raida žemaičių aukštumoje, Vilnius, 2004, p. 79-86.
  2. Baranauskas T., Zabiela G., Ceklis 1253 metais: istorinė-archeologinė analizę, Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, Vilnius, 2004, p. 9-55.
  3. Bertašius M., Vakarų Europos monetos Marvelės kapuose, Numizmatika, Metraštis. Vilnius, 2004, T. 2-3, p. 169-174.
  4. Bliujienė A., Lamata – mikroregionas, etnokultūrinė sritis ar niekieno žemė tarp kuršių ir skalvių? Kultūros paminklai, Vilnius, 2004, T. 11, p. 61-78.
  5. Butrimas A., Ostrauskienė D., Biržulio apyežerio neolito gyvenviečių virvelinės keramika, Vilniaus dailės akademijos darbai, T. 34: Kultūrinio landšafto raida žemaičių aukštumoje, Vilnius, 2004, p. 121-144.
  6. Gaigalas A., Akmens kirvių ir kirvukų saugomų Papilėje, petrografinė sudėtis, Papilė, Vilnius, 2004, T. 1, p. 64-66, 80-91, 1033-1034.
  7. Girininkas A., Žemaitiškė 2-oji polinė gyvenvietė, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2004, T. LXII, p. 26-32.
  8. Girininkas A., Neolitizacijos proceso ypatumai Lietuvoje, Lituanistica, Vilnius, 2004, Nr. 2(58), p. 22-38.
  9. Iršėnas M., Ostrauskienė D., Vidurio žemaičių aukštumos apgyvendinimo raida iki XVI a. pagal archeologijos paminklų ir pavienių radinių pasiskirstymą, Vilniaus dailės akademijos darbai, T. 34: Kultūrinio landšafto raida žemaičių aukštumoje, Vilnius, 2004, p. 87-119.
  10. Ivanauskas E., Zabiela G., Ankstyvosios lietuviškos monetos iš Šeimyniškėlių, Numizmatika, Metraštis. Vilnius, 2004, T. 2-3, p. 175-183.
  11. Jarockis R., Dar kartą apie žiemgalių migraciją geležies amžiuje, Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, Vilnius, 2004, p. 37-41.
  12. Jovaiša E., Vytautas Kazakevičius, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2004, T. LXII, p. 1.
  13. Katalynas K., Recenzija: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, T. 5, Vilnius, 2003, Kultūros paminklai, Vilnius, 2004, T. 11, p. 184-189.
  14. Kavoliutė F., Kultūrinio kraštovaizdžio formavimasis Žemaičių aukštumoje, Vilniaus dailės akademijos darbai, T. 34: Kultūrinio landšafto raida žemaičių aukštumoje, Vilnius, 2004, p. 23-31.
  15. Kvizikevičius L., Vaitkevičius V., Merkinės miestas XV-XVIII amžiuje, Merkinės istorijos bruožai, Vilnius, 2004, p. 111-142.
  16. Kvizikevičius L., Vaitkevičius V., Merkinės valsčius XV-XVIII amžiuje, Merkinės istorijos bruožai, Vilnius, 2004, p. 159-194.
  17. Lapelė M., Ostrauskas T., Vaitkevičius V., Įvadas, Merkinės istorijos bruožai, Vilnius, 2004, p. 11-28.
  18. Luchtanas A., Vitkūnas M., Kernavės gynybinis kompleksas, karo archyvas, Vilnius, 2004, T. XIX, p. 30-83.
  19. Michelbertas M., Seniausia Kvėdarnos praeitis, Kvėdarna, Vilnius, 2004, p. 43-58.
  20. Misius K., Valstybės archeologijos komisija ir jos veikla, Kultūros paminklai, Vilnius, 2004, T. 11, p. 3-32.
  21. Ostašenkovienė V., Dapkūnų senkapio vieta Šiaurės Lietuvos XV-XVII a. laidojimo paminklų medžiagoje, Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, Vilnius, 2004, p. 54-58.
  22. Ostrauskas T., Akmens ir žalvario amžiai, Merkinės istorijos bruožai, Vilnius, 2004, p. 29-60.
  23. Ostrauskas T., Pirmieji gyventojai Merkinės apylinkėse. Akmens ir žalvario amžių paminklai, Dainava, 2004, Nr. 1, p. 3-8.
  24. Puškorius A., Archeologinio odinio apavo radinių tyrimų Lietuvoje apžvalga, Lituanistica, Vilnius, 2004, Nr. 3(59), p. 47-56.
  25. Puškorius A., Dzirmiškių archeologinis kompleksas, Dainava, 2004, Nr. 2, p. 3-6.
  26. Remecas E., Apie nežinomą seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų tipą – Jogailos/Vytauto 1392 m. denarą, Kultūros paminklai, Vilnius, 2004, T. 11, p. 79-85.
  27. Remecas E., Pinigų lobiai Vilniaus Senienų muziejaus numizmatikos rinkinyje, Numizmatika, Metraštis. Vilnius, 2004, T. 2-3, p. 199-230.
  28. Ribokas D., Molėtų viduramžių archeologija, Molėtai. Krašto kultūros almanachas, Molėtai, 2004, Nr. 1(1), p. 8-10.
  29. Ruzas V., Nauji piniginiai lydiniai Lietuvos banko muziejuje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2004, T. 11, p. 90-95.
  30. Salatkienė B., Papilės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai, Papilė, Vilnius, 2004, T. I, p. 125-174, 1034-1036.
  31. Salatkienė B., Papilės kapinyno tyrinėjimų problemos, Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, Vilnius, 2004, p. 42-47.
  32. Salatkienė B., Juozo Šliavo archeologiniai tyrinėjimai, Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, Vilnius, 2004, p. 21-26.
  33. Stančikaitė M., Baltrūnas V., Kiselienė D., Guobytė R., Ostrauskas T., Gamtinė aplinka ir gyventojų ūkinė veikla Biržulio ežero apylinkėse holoceno laikotarpiu, Vilniaus dailės akademijos darbai, T. 34: Kultūrinio landšafto raida žemaičių aukštumoje, Vilnius, 2004, p. 45-66.
  34. Svetikas E., Betliejaus žvaigždės segės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Livonijoje: insignijos ar devocionalijos? Lietuvos istorijos metraštis 2003 (1), Vilnius, 2004, p. 5-39.
  35. Šapaitė A., Archeologiniai tyrinėjimai Joniškio mieste, Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, Vilnius, 2004, p. 48-53.
  36. Šapaitė A., Archeologiniai tyrinėjimai Kriukų (Joniškio r.) bažnyčios šventoriuje, Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, Vilnius, 2004, p. 73-83.
  37. Šatavičius E., Akmens amžiaus karyba Lietuvoje, Karo archyvas, Vilnius, 2004, T. XIX, p. 6-29.
  38. Šidiškis T., Molėtų rajono alkakalniai ir alkvietės, Molėtai. Krašto kultūros almanachas, Molėtai, 2004, Nr. 1(1), p. 11-16.
  39. Vaitkevičius V., Geležies amžiaus paminklai, Merkinės istorijos bruožai, Vilnius, 2004, p. 61-82.
  40. Vaitkevičius V., Kvėdarnos apylinkių šventvietės, Kvėdarna, Vilnius, 2004, p. 66-86.
  41. Vaitkevičius V., Merkinė XIII-XIV amžiuje, Merkinės istorijos bruožai, Vilnius, 2004, p. 83-110.
  42. Vaitkuvienė A., Baubonis Z., Lietuvos piliakalnių išsaugojimo programa, Kultūros paminklai, Vilnius, 2004, T. 11, p. 52-60.
  43. Vasiliauskas E., Žagarė XV-XVIII a. (istorijos, numizmatikos ir archeologijos duomenimis), Senosios Žiemgalos istorinis ir etnokultūrinis paveldas, Vilnius, 2004, p. 59-72.
  44. Vasilausks E., 2004. Jaunākie pētijumi Sidabrenes (Kalnjeles) archaeoloģiskajos pieminekļos. Pētijumi zemgaļu senatnē. Latvijas vēstures muzeja raksti, Nr. 10, Rīga, 2004, p. 103-126.
  45. Zabiela G., Upytės žemė II tūkstantmečio pirmoje pusėje, Iš Panevėžio praeities. Upytės žemei 750 metų, Panevėžys, 2004, p. 22-35.
  46. Zabiela G., Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Molėtuose, Molėtai. Krašto kultūros almanachas, Molėtai, 2004, Nr. 1(1), p. 2-7.
  47. Zabiela G., Naujųjų laikų archeologija Lietuvoje: vietos paieška, Istorijos akiračiai, Vilnius, 2004, p. 429-444.
  48. Zabiela G., Nasvytalių lobis, Kvėdarna, Vilnius, 2004, p. 59-66.
  49. Zabiela G., Recenzija: Eugenijus Ivanauskas. Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose 1387-1850 m. Coins and counters in the graveyards of Lithuania: 1987-1850, Vilnius, Savastis, 2001, 228 p., Numizmatika, Vilnius, 2004, T. 2-3, p. 319-324.
  50. Zabiela G., Pranui Kulikauskui – 90, Lietuvos istorijos metraštis 2003 (1), Vilnius, 2004, p. 233-234.
  51. Žalnierius A., Kauno piliavietė XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje, Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2004, T. 5, p. 205-227.
  52. Žalnierius A., Bronzos liejyklos Kaune XVII-XVIII a., Kauno istorijos metraštis, Kaunas, 2004, T. 5, p. 229-246.
  53. Žulkus V., Nuo Platelių iki Lūksto. Kuršių ir žemaičių paribiai XII-XV amžiais, Vilniaus dailės akademijos darbai, T. 34: Kultūrinio landšafto raida žemaičių aukštumoje, Vilnius, 2004, p. 145-162.
  54. Михельбертас М., Находки перекладчатых фибул типа А96 в Литве, Восточная Европа в Средневековье, Москва, 2004, с. 109–116.
  55. Жулкус В., Изменения в мировоззрении куршей в раннем средневековье, Восточная Европа в Средневековье, Москва, 2004, с. 153–163.

 

2005 m.

Knygos

  1. Archaeologia Lituana. T. 6. Straipsnių rinkinys lietuvių kalba, skirtas J. Puzino (1905–1978) 100-mečio jubiliejui, paleolito ir geležies amžiaus tematika. Vilnius, 2005, 190 p.
  2. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. Vilnius, 2005, 370 p.
  3. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. Vilnius, 2005, 340 p.
  4. Tomas Baranauskas. Anykščių medinė pilis. Anykščiai, 2005, 20 p.
  5. Mindaugas Bertašius. Marvelė. Ein Gräberfeld Mittellitauens. I Band. Geležies amžiaus Marvelės kapinyno kapų publikacija. Kaunas, 2005, 294 p.
  6. Colours of archaeology. Material culture and the society. Abstracts. Baltijos šalių archeologijos seminaro Padvariuose (Kretingos r.) pranešimų težės anglų kalba. Vilnius, 2005, 38 p.
  7. Marija Gimbutienė. ...iš laiškų ir prisiminimų. Lietuvos ir užsienio šalių asmenų prisiminimai apie profesorę Mariją Gimbutienę (1921–1994), jos laiškai. Vilnius, 2005, 472 p.
  8. Albinas Kuncevičius. Lietuvos viduramžių archeologija. Vilnius, 2005, 200 p.
  9. Lietuvos archeologija. T. 27. Vilnius, 2005, 298 p.
  10. Lietuvos archeologija. T. 28. Straipsnių rinkinys, skirtas habilituoto daktaro Vytauto Urbanavičiaus 70-mečio jubiliejui. Vilnius, 2005, 238 p.
  11. Lietuvos archeologija. T. 29. Sraipsnių rinkinys, skirtas profesoriaus Jono Puzino (1905–1978) 100-mečiui.Vilnius, 2005, 256 p.
  12. Lietuvos istorija. T. I. Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis. Vilnius, 2005, 358 p.
  13. Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T. I. Vilnius, 2005, 496 p.
  14. Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T. II. Vilnius, 2005, 516 p.
  15. Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T. III. Vilnius, 2005, 500 p.
  16. Praeities puslapiai: archeologija, kultūra, visuomenė. Straipsnių rinkinys, skirtas profesoriaus Vlado Žulkaus 60-mečiui geležies amžiaus ir viduramžių Baltijos regione tematika. Klaipėda, 2005, 326 p.
  17. Rimutė Rimantienė. Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos. Vilnius, 2005, 528 p.
  18. Rimutė Rimantienė. Die Steinzeitfichers an der Ostseelagune in Litauen. Vilnius, 2005, 524 p.
  19. Sēļi un Sēlija. Kolektyvinė monografija, skirta baltų genties – sėlių materialinei kultūrai geležies amžiuje apibūdinti. Rīga, 2005, 124 p.
  20. Gintautas Vėlius. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje. Vilnius, 2005, 112 p.
  21. Zinkevičius Z., Česnys G., Luchtanas A. Wohen wir stammen. Kolektyvinė monografija apie lietuvių tautos kilmę kalbos, antropologijos ir archeologijos duomenimis vokiečių kalba. Vilnius, 2005, 144 p.
  22. Zinkevičius Z., Česnys G., Luchtanas A. Where we come from. Kolektyvinė monografija apie lietuvių tautos kilmę kalbos, antropologijos ir archeologijos duomenimis anglų kalba. Vilnius, 2005, 144 p.
  23. Žiemgaliai. The Semigalians. Vilnius, 2005, 240 p.

Sraipsniai

  1. Baleniūnas P., Prano Baleniūno senkapių kasinėjimai 1943 m., Eskizai, Ukmergė, 2005, Nr. 15, p. 16–21.
  2. Banytė-Rowell R., Bitner-Wróblewska A., From Aestii to Esti. Conections between the Western Lithuania group and the area of distribution of Tarand-graves, Interarchaeologia, 1, Tartu–Riga–Vilnius, 2005, p. 105–120.
  3. Bertašius M., The archaeology of group: from situational construct to ethnic group, Interarchaeologia, 1, Tartu–Riga–Vilnius, 2005, p. 29–38.
  4. Interarchaeologia, 1, Tartu–Riga–Vilnius, 2005, p. 147–165.
  5. Caune A., Lietuvas archeologam Latvijas ZA goda doktoram Ādolfam Tautavičam – 80, Latvijas Vēstures institūta žurnāls, Rīga, 2005, T. 4, p. 197.
  6. Caune A., Archeologs dr. habil. hist. Vitauts Kazakevičs (11. 10. 1951. -07. 09. 2005), Latvijas Vēstures institūta žurnāls, Rīga, 2005, T. 4, p. 203.
  7. Čivilytė A., Kvizikevičius L., Sarcevičius S., Pypkių gamybos centras Vilniuje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2005, T. 12, p. 26–41.
  8. Čivilytė A., Kvizikevičius L., Sarcevičius S., Die Pfeifenwerkstatt des 17./18. Jahrhunderts in Vilnius, Knasterkpf, 2005, Bd. 18, p. 63–66, 189–190.
  9. Gerhards G., Recenzija: Jankauskas R., Barkus A., Urbanavičius V., Garmus A. Foresic archaeology in Lithuania: the Tuskulėnai mass grave // Acta Medicina Lithuanica. – Vilnius, 2005.-Vol. 12(1). – P. 70-74, Latvijas Vēstures institūta žurnāls, Rīga, 2005, T. 4, p. 190-191.
  10. Girininkas A., Ar buvo polinių gyvenviečių akmens amžiuje Lietuvoje? Lituanistika, Vilnius, 2005, Nr. 2, p. 33–45.
  11. Girininkas A., Žemaitiškės 2-oji polinė gyvenvietė, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2005, T. LXII, p. 26–32.
  12. Girininkas A. Recenzija: Žemgaliai V–XII amžiuje, I. Vaškevičiūtė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004, Žiemgala, Vilnius, 2005, Nr. 1, p. 56–57.
  13. Jankauskas R., Barkus A., Urbanavičius V., Garmus A., Foresic archaeology in Lithuania: the Tuskulėnai mass grave, Acta Medicina Lithuanica, Vilnius, 2005, T. 12(1), p. 70-74.
  14. Jarockis R., Christian coins in pagan graves? Artefacts, texts and research traditions, Interarchaeologia, 1, Tartu–Riga–Vilnius, 2005, p. 97–104.
  15. Karalienė D., Iš Telšių praeities, Lietuvos muziejai, Vilnius, 2005, Nr. 1/2, p. 54–56.
  16. Kazakevičius V., Unikalus baltų ginklas iš Vilkijos, Acta Baltica, Kaunas, 2005, p. 133–144.
  17. Luchtanas A., Vėlius G., Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija, Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2005, p. 43–51.
  18. Menotti F., Baubonis Z., Brazaitis D., Higham T., Kvedaravičius M., Lewis H., Motuzaite G., Pranckenaite E., The first lake-dvellers of Lithuania: late Bronze Age pile settlements on lake Luokesai, Oxford journal of archaeology, Oxford, 2005, Vol. 24, Nr. 4, p. 381–403.
  19. Merkevičius A., Material culture and the East Baltic Bronze Age society, Interarchaeologia, 1, Tartu–Riga–Vilnius, 2005, p. 39–52.
  20. Michelbertas M., Kražių apylinkių proistorė, Vilniaus dailės akademijos darbai, t. 36: Dailė. Kražiai amžių sandūroje, Vilnius, 2005, p. 11–12.
  21. Miškinis A., Pasaulio kultūros paveldo objekto – Lietuvos Respublikos kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio U1P detaliojo plano projekto paveldosauginės ekspertizės aktas, Kultūros paminklai, Vilnius, 2005, T. 12, p.153–171.
  22. Ostašenkovienė V., Vėlyvieji Šiaurės Vidurio sietuvos senkapiai, Žiemgala, Vilnius, 2005, Nr. 2, p. 15–21.
  23. Puzinas J., Muziejininkystės pradžia. Muziejaus pastatas, Eskizai, Ukmergė, 2005, Nr. 15, p. 6–10.
  24. Remecas E., Apie dvi labai retas XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetas, Kultūros paminklai, Vilnius, 2005, T. 12, p. 42–49.
  25. Remecas E., Paskutinės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kaldintos monetos, Pinigų studijos, Vilnius, 2005, T 9, Nr. 3, p. 61–77.
  26. Slavinskas B., Valdovų rūmų teritorijos radiniai, Tautodailės metraštis, Vilnius, 2005, Nr. 11, p. 21–24.
  27. Stabrauskas A., Viena II a. segė: jos ornamentinė kompozicija bei ženklai reverse, Liaudies kultūra, Vilnius, 2005, Nr. 4, p. 6–13.
  28. Šidiškis T., Tauragnų krašto alkvietės ir kitos mitologinės vietos, Tauragnai, Vilnius, 2005, p. 152–174.
  29. Šimėnas V., Archeologinė Laukuvos apylinkių praeitis, Laukuva, Vilnius, 2005, I dalis, p. 113–140.
  30. Šimėnas V., Profesoriui Mykolui Michelbertui – 65, Lietuvos istorijos metraštis 2004, Vilnius, 2005, T. 1, p. 229–232.
  31. Tautavičius A., Taurapilio „kunigaikščio“ kapas, Tauragnai, Vilnius, 2005, p. 121–151.
  32. Vaitkevičius V., Interpreting the East Lithuanian barrow culture, Interarchaeologia, 1, Tartu–Riga–Vilnius, 2005, p. 71–86.
  33. Vaitkevičius V., Laukuvos šventvietės, Laukuva, Vilnius, 2005, I dalis, p. 140–171.
  34. Vitkūnas J., „Gyvoji archeologija“ Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate, Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2005, p. 52–63.
  35. Vitkūnas J., Nuo J. Šiaučiūno muziejaus iki Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato, Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2005, p. 717–726.
  36. Vitkūnas M., Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje, Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2005, p. 63–124.
  37. Vitkūnas M., Musninkų apylinkių senovė, Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2005, p. 124–127.
  38. Zabiela G., Atkasta Tauragnų apylinkių praeitis, Tauragnai, Vilnius, 2005, p. 105–120.
  39. Zabiela G., Čiobiškio ir Rusių Rago pilkapynų tyrinėjimai 1963–1964 metais, Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2005, p. 127–139.
  40. Žukauskas D., Restauruota Medininkų pilis papildys Lietuvos kultūros turizmo žemėlapį, Lietuvos muziejai, Vilnius, 2005, Nr. 1/2, p. 7–9.

 

2006 m.

Knygos

  1. Archaeologia Lituana. T. 7. J. Puzino (1905-1978) 100-mečio jubiliejui skirtos konferencijos pranešimai geležies amžiaus tematika. Vilnius, 2006, 258 p.
  2. Archaeologia Baltica 6. Klaipėda, 2006, 220 p.
  3. Archaeologia Baltica 7. Klaipėda, 2006, 236 p.
  4. Archeologija. Lietuvos lokaliniai tyrimai, t. 1(2). Vilnius, 2006, 244 p.
  5. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006, 408 p.
  6. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. Vilnius, 2006, 516 p.
  7. Baubonis Zenonas, Zabiela Gintautas. Šilalės krašto piliakalnių atlasas. Vilnius, 2006, 104 p.
  8. Iwanowska Grażyna. Cmentarzysko kurhanowe w Żwirblach pod Wilnem. Monografija apie 1925 m. tyrinėtą IV-XI a. Žvirblių pilkapyną, tyrinėjimo duomenų publikacija. Warszawa. Państwowe muzeum archeologiczne, 2006, 296 p.
  9. Katalynas Kęstutis. Vilniaus plėtra XIV-XVII a. Vilnius, 2006, 208 p.+ 3 spalvoti žemėlapiai.
  10. Lituvos pilys 2005. Vilnius, 2006, T. 1, 116 p.
  11. Malonaitis Arvydas. Trumpai apie proistorę. Sąvokų žodynas-mokymo priemonė. Vilnius, 2006, 228 p.
  12. Michelbertas Mykolas. Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai. Vilnius, 2006, 154 p.
  13. Monetų radiniai Lietuvoje. Vilnius, 2006, 54 p.
  14. Przeszłość otwarta dla przyszłości. Pałac Wielkich Książąt Litewskich w Wilnie. Parodos (Varšuva, 2006) apie Vilniaus žemutinę pilį katalogas. Warszawa, 2006, 54 p.
  15. Carl von Schmith. Necrolithuanica. Apie 1863 m. C. von Schmito (1795-1876) parengto archeologinio albumo publikacija. Vilnius, 2006, 270 p.
  16. Šimėnas Valdemaras. Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje. Vilnius, 2006, 138 p.
  17. Transformatio mundi. The transition from the Late Migration periode to the Early Viking Age in the East Baltic. Straipsnių rinkinys viduriniojo-vėlyvojo geležies amžiaus tematika. Kaunas, 2006, 196 p.
  18. Vaitkevičius Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius, 2006, 744 p.
  19. Zinkevičius Z., Česnys G., Luchtanas A. Tautos kilmė. Vilnius, 2006, 136 p.
  20. Зинкявичюс З., Лухтанас А., Чеснис Г. Откуда родом литовцы. Kolektyvinė monografija apie lietuvių tautos kilmę kalbos, antropologijos ir archeologijos duomenimis (rusų kalba). Vilnius, 2006, 144 p.

Straipsniai

  1. Brazauskas M., Dendrochronologinės Vyslos ir Nemuno baseino ąžuolo skalės: perspektyvos medienos kilmės tyrimams, Baltijos regiono istorija ir kultūra. Lietuva ir Lenkija, Klaipėda, 2006, p. 29-30.
  2. Caune A., Arheologs dr. Habil. hist. Ādolfs Tautavičs (09. 12. 1925 – 10. 08. 2006), Latvijas vēstures institūta žurnāls. Rīga, 2006, Nr. 4, p. 217-219.
  3. Girininkas A., Ar Pamarių kultūra priklausė Virvelinės keramikos kultūros ratui?, Lituanistica, Vilnius, 2006, Nr. 4(68), p. 36–46.
  4. Jankauskas R., Kuncevičius A., Laužikas R., Strižka G., Radvilų rezidencijos Dubingių piliavietėje tyrimai, Kultūros barai, Vilnius, 2006, Nr. 2, p. 24–30.
  5. Jarockis R., Profesoriui Vladui Žulkui – 60, Lietuvos istorijos metraštis 2005, Vilnius, 2006, T. 1, p. 215–216.
  6. Jovaiša E., Baltų visuomenė ankstyvųjų viduramžių pradžioje (V-VI a.), Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2006, T. LXIV/64, p. 5–16 + CD.
  7. Kanopkienė L., Iškili Lietuvos proistorės tyrinėtoja arba pagirta ne tik tarp moterų, Mokslas ir gyvenimas. Vilnius, , 2006, Nr. 9, p. 32–33.
  8. Kazakevičius V., Žąsino bendruomenės ginklai (X-XII a.), Šilalės kraštas, Vilnius, 2006, T. VII. Šilalės valsčius, p. 47-60.
  9. Krzywickis L., Žemaitija, Aitvarai, Vilnius, 2006, Nr. 13/14, p. 182–252.
  10. Laužikas R., Archaeology and museology: an application model for communication in digital space. Vilnius, 2006. 36 p.
  11. Ostrauskas T., Nauji duomenys apie Jogailos monetų radinius Lietuvos teritorijoje, Numizmatika, Vilnius, 2006, T. 4-5, p. 157-166.
  12. Perminas K., Platelių ežero luotai ir jų radimvietės kultūrinė aplinka, Baltijos regiono istorija ir kultūra. Lietuva ir Lenkija, Klaipėda, 2006, p. 151-153.
  13. Remecas E., Vengrijos monetos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Numizmatika, Vilnius, 2006, T. 4-5, p. 21-37.
  14. Salatkienė B., Lietuvos geležies metalurgijos tyrimų istoriografinė apžvalga, Acta humanitarica universitetatis saulensis. Mokslo darbai, Šiauliai, 2006, p. 383-406.
  15. Slavinskas B., Radiniai iš Valdovų rūmų lobyno, Tautodailės metraštis, Vilnius, 2006, nr. 12, Dzūkijos kraštas, p. 12–13.
  16. Smilgevičius V., Boriso Godunovo monetos Lietuvos nacionalinio muziejaus lobiuose, Numizmatika, Vilnius, 2006, T. 4-5, p. 167-184.
  17. Songailaitė R., Biržų miesto istorinė apžvalga, Biržų istorijos apybraižos, Vilnius, 2006, p. 9-27.
  18. Šapaitė A., Archeologiniai radiniai Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, Varpai, Vilnius, 2006, Nr. 21, p. 124–130.
  19. Vaitkevičius V., Lithuanian archaeology and folklore: towards cooperation, Kultūras krustpunkti, Rīga, T. 3, 2006, p. 82-90.
  20. Vaitkevičius V., Aukštaitiški aukurai, Aukštaičių tapatumo paieškos, Kaunas, 2006, p. 7-19.
  21. Vasiliauskas E., Joniškis XVI-XVIII a., Žemygala, 2006, Nr. 1(1), p. 11-24.
  22. Vasiliauskas E., Monetų lobiai, rasti Žagarėje 2000 ir 2004 metais, Numizmatika, Vilnius, 2006, T. 4-5, p. 195-198.
  23. Vaškevičiūtė I., Atėjo Kazokas – išėjo Vytautas, Lietuvos istorijos metraštis 2005, Vilnius, 2006, T. 2, p. 213–216.
  24. Vitkūnas M., Daily life in South-eastern Lithuania in the 13th-14th centuries (according to the data of archaeological sources). Vilnius, 2006, 44 p.
  25. Vitkūnas M., Žvejyba Pietryčių Lietuvos vandenyse XIII–XIV a., Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2006, T. LXIII, p. 3–13.
  26. Vitkūnas M., Baltų vieta barbarų pasaulio tipologijoje (M. Ščiukino „septynių pasaulių“) teorijos plėtotės link), Lietuvos istorijos studijos, Vilnius, 2006, T. 17, p. 27–37.
  27. Vitkūnas M., Gyvulininkystė Pietryčių Lietuvoje XIII–XIV a., Mokslo darbai. Gyvulininkystė, Kaunas, 2006, T. 47, p. 3–22.
  28. Zabiela G., Pūtvės pilis, Šilalės kraštas, Vilnius, 2006, T. VII. Šilalės valsčius, p. 72-79.
  29. Zabiela G., Vyžuonų valsčiaus senovė, Vyžuonos. Kraštas ir žmonės, Utena, 2006, p. 73-94.
  30. Zabiela G., Aukštaitijos žemės, Aukštaičių tapatumo paieškos, Kaunas, 2006, p. 20-26.
  31. Zabiela G., Iškalbinga Raseinių žemė, Žemaičių žemė, 2006, Nr. 1-2 (50-51), p. 6-9.
  32. Zabiela G., Eduardo Volterio įnašas į baltų archeologiją, Э. А. Вoлтер и балтистика как комплексная дисциплина, Санкт-Петербург, 2006, с. 16.
  33. Вайткявичюс В., Нестереотипный взгляд на культуру восточнолитовских курганов, Материалы международной научной конференции в честь академиков АН БССР Н. М. Никольского и В. Н. Перцева, Минск, 2006, с. 7-13.
  34. Даýгудзис В., Новыя дадзеныя пра мiнулае Вiленскай Лысай (Трохкрыжовай) гары, Гiстарычна – археалагiчны зборнiк, Мiнск, 2006, нр. 21, с. 95-108.
  35. Курила Л., Восточная граница культуры восточнолитовских курганов в IX-XII вв., Материалы международной научной конференции в честь академиков АН БССР Н. М. Никольского и В. Н. Перцева, Минск, 2006, с. 13-18.

 

2007 m.

Knygos

  1. Archaeologia Lituana. T. 8. Vilnius, 2007, 136 p.
  2. Archaeologia Baltica. T. 8. Straipsnių rinkinys apie ginkluotę Vytautui Kazakevičiui (1951-2005) atminti. Vilnius, 2007, 136 p.
  3. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007, 608 p.
  4. Bliujienė Audronė. Lietuvos priešistorės gintaras. Vilnius, 2007, 560 p.
  5. Interarchaeologia, 2. Vilnius, Helsinki, Riga, Tartu, 2007, 186 p.
  6. Lietuvos archeologija, T. 30. Straipsniai geležies amžiaus ir valstybės laikų archeologijos tematika. Vilnius, 2007, 269 p.
  7. Lietuvos archeologija, T. 31. Straipsniai akmens amžiaus tematika. Vilnius, 2007, 196 p.
  8. Lietuvos archeologija, T, 32. Vilnius, 2007, 191 p.
  9. Lietuvos istorija. T. II. Geležies amžius. Vilnius, 2007, 518 p.
  10. Lietuvos pilys 2006. Vilnius, 2007, 120 p.
  11. Past from the air. 2005 m. Klaipėdoje vykusio tarptautinio seminaro, skirto aerofotografijai, pranešimai. Vilnius, 2007, 124 p.
  12. Sėliai. The Selonians. Vilnius, 2007, 280 p.
  13. Steponavičienė Daiva. Lietuvos valdovo dvaro prabanga. Monografija apie Vilniaus žemutinės pilies valdovo dvaro materialinė kultūrą XIII a. vid. – XVI a. pr. Vilnius, 2007, 304 p.
  14. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. Vilnius, 2007, 392 p.
  15. Žulkus Vladas. Palanga in the Middle Ages. Ancient settlements. Vilnius, 2007, 424 p.

Straipsniai

  1. Butrimaitė R., Vilniaus miesto vandentiekis. Archeologinių ir istorinių duomenų sintezė, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, 2007, p. 190-198.
  2. Česnys G., Antropologinis lietuvių kalbos tarmių substratas, Lituanistica, Vilnius, 2007, Nr. 3(71), p. 44-56.
  3. Girininkas A., Kada prasidėjo bronzos amžius Lietuvos teritorijoje?, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2007, T. LXVII/67, p. 3-14 + CD.
  4. Girlevičius L., Vilniaus miesto fortifikacija XVI a. pradžioje, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, 2007, p. 176-189.
  5. Kaplūnaitė I., Jonaitis R., Numizmatiniai ir sfragistiniai radiniai iš Vilniaus Rotušės aikštės, Numizmatika, Vilnius, 2007, T. 6, p. 79-88.
  6. Kurila L., Geležies amžiaus Rytų Lietuvos gyventojų demografija, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2007, T. LXVI/66, p. 3-11 + CD.
  7. Luchtanas A., Narkūnų piliakalniai, Pakalnių kraštas, Utena, 2007, p. 11-13.
  8. Montvilaitė E., Unikalus koklis su Gediminaičių stulpais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų teritorijos, Lietuvos istorijos metraštis 2006.2, Vilnius, 2007, p. 155-156.
  9. Mugurēvičs Ē., Archaeologia Lituana 7 (recenzija), Latvijas vēestures institūta žurnāls, Rīga, 2007, Nr. 2, p. 198-200.
  10. Paszkiewicz B., The earliest Lithuanian coins: vingt ans après. Part I. The first decade, Numizmatika, Vilnius, 2007, T. 6, p. 9-48.
  11. Remecas E., Aleksandro Jogailaičio monetų radiniai - Vilniaus žemutinės pilies raidos atspindys, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, 2007, p. 166-175.
  12. Remecas E., Jogailos ir Vytauto monetų datavimo problematika naujų radinių duomenimis: Vilniaus žemutinės pilies monetų kompleksas (apie 1402-2005), Numizmatika, Vilnius, 2007, T. 6, p. 63-78.
  13. Remecas E., nežinomas Vilniaus monetų kalyklos skaičiavimo žetonas, Numizmatika, Vilnius, 2007, T. 6, p. 105-108.
  14. Steponaitis V., Monetų radiniai iš Napoleono Didžiosios armijos karių masinės kapavietės Vilniuje, Numizmatika, Vilnius, 2007, T. 6, p. 105-108.
  15. Svetikas E., Livonijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijai: kryželiai XIV a. II pusės – XV a. Lietuvos kapuose, Lituanistica, Vilnius, 2007, Nr. 1(69), p. 51-65.
  16. Svetikas E., Senųjų Trakų benediktinų veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijoje XV-XVI a. pradžioje: šv. Kotrynos Aleksandrietės kulto atributas – segės su rato simboliu, Lituanistica, Vilnius, 2007, Nr. 3(71), p. 13-28.
  17. Urbanavičius V., Adolfas Tautavičius (1925 09 09 – 2006 08 10) vietoj nekrologo, Lietuvos istorijos metraštis 2006.2, Vilnius, 2007, p. 221-229.
  18. Vasiliauskas E., Retas XVIII a. Hildesheimo monetos radinys iš Pavirčiuvės, Numizmatika, Vilnius, 2007, T. 6, p. 89-94.
  19. Vasiliauskas E., archeologinė VI-XI a. ir XVII-XIX a. Joniškio miesto medžiaga, Lietuvos muziejų rinkiniai, Klaipėda, 2007, Nr. 6, p. 10-17.
  20. Vaškevičiūtė I., Baltai slavų apsuptyje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2007, T. LXV/65, p. 3-11 + CD.
  21. Zabiela G., Decadence of wooden castles in Medieval Lithuania, castella maris Baltici 8, Rīga, 2007, p. 155-160.
  22. Zabiela G., Etninės migracijos viduramžių Lietuvos baltiškoje dalyje archeologijos duomenimis, Rytų Europos kultūra migracijos kontekste. Tarpdalykiniai tyrimai, Vilnius, 2007, p. 457-471.
  23. Zabiela G., Kur stovi Pakalnių kryžius..., Pakalnių kraštas, Utena, 2007, p. 9-11.
  24. Zabiela G., Lietuvos archeologijos paveldas. Lithuanian archaeological heritage. Vilnius, 2007 (Kultūros paveldo departamento bukletas).
  25. Zabiela G., Mottes and bailey in Lithuania, Motte – Turmhügelburg – Hausberg. Zum europäischen Forshungsssatnd eines mittelalterlichen Burgentypus. Beitrage zur Mittelalterarchäeologie in Ősterreich, Wien, 2007/23, p. 307-314.

 

2008 m.

Knygos

  1. Archaeologia Lituana. T. 9. Straipsnių rinkinys geležies amžiaus – valstybės laikų archeologijos tematika. Vilnius, 2008, 174 p.
  2. Archaeologia Baltica 9. Straipsnių rinkinys kraštovaizdžio archeologijos – akmens –geležies amžių tematika. Klaipėda, 2008, 110 p.
  3. Archaeologia Baltica 10. Archeoastronomijos tyrinėtojų straipsnių rinkinys. Klaipėda, 2008, 276 p.
  4. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais. Vilnius, 2008, 608 p.
  5. Lietuvos archeologija. T. 33. Straipsnių rinkinys, recenzija, geležies amžiaus ir valstybės laikų archeologijos tematika. Vilnius, 2008, 216 p.
  6. Lietuvos pilys 2007. Vilnius, 2008, t. 3, 152 p.
  7. Malonaitis Arvydas. Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje. Vilnius, 2008, 306 p.
  8. Norkūnas Arvydas. Galindai. Vilnius, 2008, 120 p.
  9. Tyszkiewicz K. Wilija i jej brzegi. Fotografuotinis 1871 m. išleistos knygos apie 1857 m. kraštotyrinę kelionę Nerimi leidimas. Vilnius, 2008, 380 p.
  10. Vaškevičiūtė Ilona, Cholodinskienė Adelė. Pavirvytės kapinynas (X–XIII amžiai). Vilnius, 2008, 200 p.

Straipsniai

  1. Bliujienė A. Das Gräberfeld von Anduln, Westlitauen – zwischen Archivalien und neuen Grabungen, Archäologisches Nachrichtenblatt, Berlin, 2008, Band. 13, nr. 1, S. 73–82.
  2. Brazauskas M. XVI–XVII a. Klaipėdos senamiesčio kultūrinių sluoksnių stratigrafija: nauji miesto suplanavimo bei pirminio užstatymo tyrimų duomenys, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2008, t. LXIX/69, p. 8–21.
  3. Brazauskas M. XVI–XVIII amžių Klaipėdos pastatų tipai ir chronologija, Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Klaipėda, 2008, t. XVII. Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį, p. 51–62.
  4. Girininkas A. Tarptautinė konferencija „Žirgas ir žmogus Europos priešistorėje (pasaulėžiūra, laidojimo apeigos, karinis ir kasdienis gyvenimas)“, Acta Historica Universitatis Klaipedensis, Klaipėda, 2008, t. XVII. Nauji požiūriai į Klaipėdos miesto ir krašto praeitį, p. 258–260.
  5. Jakštienė A., Povilovska R., Nazarovaitė R. Lobio, rasto L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje Vilniuje, konservavimas, Numizmatika, Vilnius, 2008, t. 7–8, p. 253–260.
  6. Jovaiša E., Vaškevičiūtė I. Vakarų Rusijos istorijai atsiradus, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2008, t. LXIX/69, p. 3–7 + CD.
  7. Juknevičius A., Remecas E. Kėdainių monetų lobis (1666/2006), Numizmatika, Vilnius, 2008, t. 7–8, p. 37–44.
  8. Kantautienė L. Raseinių krašto piliakalniai, Raseinių kraštas, Kaunas, 2008, p. 41–54.
  9. Kraujalis R. Bajoriškių kapinynas, Daugailių kraštas ir žmonės, Vilnius, 2008, p. 69–72.
  10. Kvizikevičius L., Sarcevičius S. Vilniaus Gedimino prospekto pinigų lobis (1919/2004), Numizmatika, Vilnius, 2008, t. 7–8, p. 45–52.
  11. Luchtanas A. Metalų epocha, Neris tarp Vilniaus ir Kernavės, Vilnius, 2008, p. 35–53.
  12. Merkevičius A. Naujas atkraštinis kirvis Pietų Lietuvoje Kultūros paminklai. Vilnius, 2008, t. 13, p. 99–102.
  13. Ribokas D. Ruklių senkapis, Daugailių kraštas ir žmonės, Vilnius, 2008, p. 61–68.
  14. 14. Salatkienė B. Geležies metalurgijos radimvietės ir jų paplitimas Lietuvos teritorijoje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2008, t. LXX/70, p. 3–16.
  15. Simniškytė A. Daugailiai: žvilgsnis į krašto praeitį, Daugailių kraštas ir žmonės, Vilnius, 2008, p. 32–53.
  16. Stabrauskas A. Du istoriniai Vilniaus akmenys: jų lokalizacija ir paskirtis, Liaudies kultūra, Vilnius, 2008, nr. 5, p. 19–29.
  17. Svetikas E. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto investitūros žiedas, Lituanistica, Vilnius, 2008, nr. 2(74), p. 14–29.
  18. Šapaitė A. Archeologiniai tyrimai Šiaulių senamiestyje, Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis 1992 – 2004, Šiauliai, 2008, p. 93–100.
  19. Šatavičius E. Seniausioji priešistorė, Neris tarp Vilniaus ir Kernavės, Vilnius, 2008, p. 25–33.
  20. Vaitkevičius V. Baltų mitologijos paveldas, Neris tarp Vilniaus ir Kernavės, Vilnius, 2008, p. 55–77.
  21. Vaitkevičius V. Daugailių šventvietės, Daugailių kraštas ir žmonės, Vilnius, 2008, p. 54–60.
  22. Vaitkevičius V. Archeologiniai duomenys apie Vievio spaustuvę, Knygotyra, V., 2008, t. 51, p. 267–271.
  23. Vaitkevičius V. Raseinių rajono šventvietės, Raseinių kraštas, Kaunas, 2008, p. 39–40.
  24. Vasiļausks E. Žagare 16.–18 gs., Ģ. Eliasa Jelgavas vēstures un mākslas muzejs. Raksti V. Starptautiskās zinātniskās konferences Zinātniskie lasījumi Ģ. Eliasa Jelgavas vēstures un mākslas muzejā materiali, Jelgava, 2008, p. 16–33.
  25. Zabiela G. Ikivalstybinis laikotarpis, Lietuva. Enciklopedija. Vilnius, 2008, t. I, p. 404–413.
  26. Zabiela G. Pamiršti piliakalnio tyrinėjimai, Kultūros paminklai. Vilnius, 2008, t. 13, p. 95–98.
  27. Zabiela G. Regina Volkaitė-Kulikauskienė (1916 09 10 – 2007 03 28), Lietuvos istorijos metraštis 2007. Vilnius, 2008, t. 1, p. 141–144.
  28. Žukienė V., Vasiliauskas E. Projektas „Joniškio krašto senųjų gyvenviečių paveldas Baltijos jūros regiono kontekste, Vaikas–kūryba–mokytojas: XIII tarptautinė dailės mokytojų konferencija, Raseiniai, 2008, p. 33–39.
  29. Žulkus V. Palangos povandeninis paveldas, Palangos kultūros paveldas: būti ar nebūti?, Palanga, 2008, p. 36–40.
  30. Вайткявичюс В. Нестереотипный взгляд на культуру восточнолитовских курганов, Працы гiстарычнага факультэта БДУ. Навуковы зборнiк, Мiнск, 2008, выпуск 3, с. 180–188.
  31. Вашкявичюте И. Могильник Дварялишкес–Крюкай, Ģ. Eliasa Jelgavas vēstures un mākslas muzejs. Raksti V. Starptautiskās zinātniskās konferences Zinātniskie lasījumi Ģ. Eliasa Jelgavas vēstures un mākslas muzejā materiali, Jelgava, 2008, p. 107–120.

2009 m.

Knygos

  1. Apuolė. Ausgrabungen und Funde. 1928–1932. Piliakalnio ir kapinyno tyrinėjimų medžiagos publikacija vokiečių kalba. Klaipėda, 2009, 228 p.
  2. Archaeologia Lituana. T. 10. 11 straipsnių rinkinys lietuvių, anglų ir rusų kalbomis geležies amžiaus bei archeologijos istorijos tematika, 3 recenzijos, mokslinio gyvenimo kronika. Vilnius, 2009, 202 p.
  3. Archaeologia Baltica. T. 11. 28 Lietuvos ir kitų Europos šalių tyrinėtojų straipsnių rinkinys anglų kalba žirgo priešistorėje tematika, parengtas Klaipėdoje 2008 m. spalį vykusios tarptautinės konferencijos medžiagos pagrindu. Klaipėda, 2009, 384 p.
  4. Archaeologia Baltica. T. 12. 9 Lietuvos ir kaimyninių šalių tyrinėtojų straipsnių rinkinys anglų kalba mitybos priešistoriniais laikais tematika, recenzija. Klaipėda, 2009, 146 p.
  5. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais. Straipsnių rinkinys. 172 mokslinio informacinio pobūdžio straipsniai apie 2008 m. archeologinių tyrinėjimų sezono rezultatus. Vilnius, 2008, 584 p.
  6. Art of the balts. Baltų meną reprezentuojančių dirbinių nuo akmens amžiaus iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų parodos vadovas anglų kalba. Vilnius, 2009, 120 p.
  7. Baltų menas. Baltų meną reprezentuojančių dirbinių nuo akmens amžiaus iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų parodos vadovas lietuvių kalba. Vilnius, 2009, 120 p.
  8. Baltų menas. Baltų meną reprezentuojančių dirbinių nuo akmens amžiaus iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų parodos katalogas bei 10 atskirus senojo meno aspektus apibendrinančių studijų lietuvių ir anglų kalbomis. Vilnius, 2009, 800 p.
  9. Baubonis Z., Zabiela G. Klaipėdos rajono piliakalniai. 15 Klaipėdos rajono piliakalnių aprašymai, jų tyrimų ir raidos apžvalga. Vilnius, 2009, 80 p.
  10. Bertašius M. Marvelė. Ein Bestattunsplatz mit Mittellitauischer Pferdegräber. II Band. Žirgų kapų publikacija ir studija lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis. Kaunas, 2009, 390 p. + 1 planas.
  11. Girininkas A. Lietuvos archeologija. T. I. Akmens amžius. Akmens amžiaus (X–III tūkst. pr. Kr.) laikotarpį apibendrinanti studija lietuvių kalba. Vilnius, 2009, 328 p.
  12. Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Valdovų rūmų Vilniuje raidos pagal archeologinius architektūrinius tyrimus analizė lietuvių kalba. Vilnius, 2009, 320 p.
  13. Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Duomenys apie Kaišiadorių rajono archeologijos paveldą nuo akmens amžiaus iki Naujųjų laikų, tyrimų apžvalga lietuvių kalba. Kaišiadorys, 2009, 398 p.
  14. Kuršiai. Genties kultūra laidosenos duomenimis. Parodos katalogas su kuršių laidoseną I–XVI a. apibendrinančiais straipsniais lietuvių ir anglų kalbomis. Vilnius, 2009, 462 p.
  15. Lietuvos archeologija. T. 34. 8 straipsnių rinkinys, recenzija, kronika geležies amžiaus ir valstybės laikų archeologijos tematika lietuvių ir rusų kalbomis. Vilnius, 2009, 296 p.
  16. Lietuvos archeologija. T. 35. 14 straipsnių rinkinys, 4 recenzijos archeologinių publikacijų istorijos, geležies amžiaus ir valstybės laikų archeologijos tematika lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Vilnius, 2009, 300 p.
  17. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste. 23 2006 m. vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos pilių tyrimui ir atkūrimui, Lietuvos ir 5 Europos šalių bei JAV tyrinėtojų pranešimų pagrindu parengti straipsniai lietuvių, anglų, lenkų ir italų kalbomis. Vilnius, 2009, 496 p.
  18. Lietuvos pilys 2008. 11 straipsnių rinkinys lietuvių ir rusų kalbomis apie Vilniaus ir Baltarusijos pilių tyrinėjimus. Vilnius, 2009, t. 4, 144 p.
  19. Michelbertas M. Kuršių pilkapynas. Senojo geležies amžiaus 2004–2006 m. tyrinėtų 3 pilkapių Kelmės rajone publikacija ir medžiagos analizė lietuvių kalba. Vilnius, 2009, 96 p.
  20. Prie baltų kultūros ištakų. A. Girininko mokslinės veiklos apžvalga, bibliografija lietuvių kalba. Klaipėda, 2009, 44 p.
  21. Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a. Archeologinių radinių su krikščionybės simboliais iš viduramžių laikotarpio analizė lietuvių kalba. Vilnius, 2009, T. I (analizė), 450 p. T. II (katalogas), 200 p.
  22. Šidiškis T. Velniakalnių kraštas. Pasvalio, Pakruojo ir Joniškio rajonų senųjų šventviečių katalogas lietuvių kalba. Vilnius, 2009, 144 p.

Straipsniai

  1. Banytė-Rowell R. Buckle and mountings from Western Lithuania. Some remarks about a few loose finds of Migration Period, Baltowie i ich sąsiedzi. Marian Kaczyński in memoriam, Warszawa, 2009, p. 227–237.
  2. Bertašius M. Goth‘s trace – glas bead from Marvelė, Baltowie i ich sąsiedzi. Marian Kaczyński in memoriam, Warszawa, 2009, p. 239–244.
  3. Bliujienė A. Balt round pendants – transformations berteen the Nemunas and Dauguva rivers during the Roman Period, Baltowie i ich sąsiedzi. Marian Kaczyński in memoriam, Warszawa, 2009, p. 245–260.
  4. Bliujienė A. Pottery from the Balts cremation burias. Paradigm of Lithuanian material, Ceramika Bałtyjska. Tradycje i wpływy, Białystok, 2009, p. 301–315.
  5. Butrimas A. Baltų meno tūkstantmečiai, Liaudies kultūra, Vilnius, 2009, nr. 5, p. 1–12.
  6. Dakanis B., Baisogalos apylinkių archeologinės vietos, Baisogala, Vilnius, 2009, p. 119–129.
  7. Griciuvienė E., Grižas G., Petrauskas G. Kuršiai vikingai: mėlyno stiklo akutės kapinynuose, Liaudies kultūra, Vilnius, 2009, nr. 3, p. 6–16.
  8. Klimka L. Keramikos raida Lietuvoje, Sietuvos, Utena, 2009, p. 58–59.
  9. Merkevičius A. Material culture and social memory un the East Baltic societies during the Bronze Age and the Pre-roman Iron Age, Interarchaeologia, Rīga, Helsinki, Tartu, Vilnius, 2009, p. 59–69.
  10. Merkevičius A., Kuberis J., Pakutisnkeinė I., Kareiva A. Characterization of the Bronze Age pottery from the West and South Lithuania, Ceramika Bałtyjska. Tradycje i wpływy, Białystok, 2009, p. 357–365.
  11. Michelbertas M. Seltene Funde aus dem Gräberfeld von Rūdaičiai II im Rayon Kretinga, Baltowie i ich sąsiedzi. Marian Kaczyński in memoriam, Warszawa, 2009, p. 293–300.
  12. Ribokas D. Geniakalnio senkapis, Sietuvos, Utena, 2009, p. 51–57.
  13. Salatkienė B. K. Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje (recenzija), Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2009/2, t. LXXIV/74, p. 67–68.
  14. Salatkienė B. Valdomų kapinynas, Gruzdžiai, Vilnius, 2009, 1 dalis, p. 114–155.
  15. Salatkienė B. Kitos Gruzdžių apylinkių archeologinės vietos ir radiniai, Gruzdžiai, Vilnius, 2009, 1 dalis, p. 156–158.
  16. Savickaitė D. Visagino apylinkių genezė iki miesto įsikūrimo, Sietuvos, Utena, 2009, p. 32–44.
  17. Simniškytė A. Memory and identity: genuine or fake? Once more on the question of the „Selonian“ culture, Interarchaeologia, Rīga, Helsinki, Tartu, Vilnius, 2009, p. 99–110.
  18. Songailaitė R. Biržų pilis: istoriografija ir archeologinių tyrimų apžvalga, Žiemgala, Kaunas, 2009/2, p. 4–11.
  19. Steponavičienė D., Keturakienė D. Indigo lietuviai, Liaudies kultūra, Vilnius, 2009, nr. 4, p. 11–25.
  20. Vaitkevičius V., Baltų kultūros kontūrai, Lietuva 1009–2009 metais, Vilnius, 2009, p. 19–25.
  21. Vaitkevičius V., Baltų religijos centras – ugnis, Lietuva 1009–2009 metais, Vilnius, 2009, p. 19–25.
  22. Vaitkevičius V., Atrandant Kukaveitį, Gimtasai kraštas, Kaunas, 2009, nr. 2, p. 94–99.
  23. Vasiliauskas E., Krikščionybės plitimas Žiemgaloje XIII a. – XVI a. pradžioje, Žiemgala, Kaunas, 2009/1, p. 4–13.
  24. Vasiliauskas E., Žiemgalos apgyvendinimo raida XIV a. – XVI a. pradžioje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2009/2, t. LXXIV/74, p. 4–12.
  25. Vaškevičiūtė I. Žiemgališka Gruzdžių žemė, Gruzdžiai, Vilnius, 2009. 1 dalis, p. 85–90.
  26. Vaškevičiūtė I. Mažeikių kapinynas, Gruzdžiai, Vilnius, 2009. 1 dalis, p. 91–107.
  27. Vengalis R. Pottery in Eastern Lithuania in the first halso of the first millennium AD: typology and chronology, Ceramika Bałtyjska. Tradycje i wpływy, Białystok, 2009, p. 317–333.
  28. Vitkūnas M., Gelvonų apylinkių archeologiniai paminklai, Gelvonai, Vilnius, 2009, p. 127–159.
  29. Tautavičius A. Iš seniausių laikų, Gruzdžiai, Vilnius, 2009. 1 dalis, p. 108–113.
  30. Zabiela G. Senovės tūkstantmečiai, Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai, Kupiškis, 2009, p. 66–88, 603.
  31. Zabiela G. Atkasta Obelių-Kriaunų apylinkių senovė, Obeliai. Kriaunos, Vilnius, 2009, p. 39–57.
  32. Zabiela G. The excavations in Klaipėda castle cellars and their preservation, Archäologisches Nachrichtenblatt. Berlin, 2009, Band 14, Heft 4, S. 324–325.
  33. Zabiela G., Vaitkevičius V., Šimėnas V. Tūkstantmetis ir mes, Liaudies kultūra, Vilnius, 2009, nr. 2, p. 1–8.
  34. Žukovskis R. Verkių misterija, Liaudies kultūra, Vilnius, 2009, nr. 1, p. 1–3.

 

2010 m.

Knygos

  1. Alytaus rajono piliakalnių takais. Alytaus rajono piliakalnių apžvalga ir aprašymas. Alytus, 2010, 88 p.
  2. Archaeologia Lituana. T. 11. 11 straipsnių rinkinys lietuvių ir rusų kalbomis archeologijos istorijos, geležies amžiaus bei valstybės laikotarpio archeologijos tematika, recenzija, mokslinio gyvenimo kronika. Vilnius, 2010, 222 p.
  3. Archaeologia Baltica. T. 13. 14 Lietuvos ir kaimyninių šalių tyrinėtojų straipsnių rinkinys anglų kalba, skirtas A. Girininko 60-mečiui, akmens ir bronzos amžių tematika, bibliografija. Klaipėda, 2010, 194 p.
  4. Archaeologia Baltica. T. 14. 14 Lietuvos ir kaimyninių šalių tyrinėtojų straipsnių rinkinys anglų kalba, skirtas V. Žulkaus 65-mečiui, povandeninės bei šlapių vietų archeologijos ir geležies amžiaus tematika, bibliografija. Klaipėda, 2010, 256 p.
  5. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais. Straipsnių rinkinys. 123 mokslinio-informacinio pobūdžio straipsniai apie 2009 m. archeologinių tyrinėjimų sezono rezultatus. Vilnius, 2010, 536 p.
  6. Gyvenimas virš vandens. Luokesų ežero 10 metų tyrinėjimų parodos bukletas. Vilnius, 2010, 10 p.
  7. Juodgalvis V. Užnemunės priešistorė. Studija apie užnemunę akmens amžiuje. Vilnius, 2010, 240 p.
  8. Kazys Napoleonas Kitkauskas. Bibliografija 1968–2011 m. architektūros istoriko, tyrinėjusio daugiausia Vilniaus pilis, darbų apžvalga, darbų ir straipsnių apie jį, bibliografijos, atliktų darbų sąrašas. Vilnius, 2010, 64 p.
  9. Lietuvos archeologija. T. 36. 13 straipsnių rinkinys, naujų tyrimų krypčių ir geležies amžiaus archeologijos tematika lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, recenzija, mokslinio gyvenimo kronika. Vilnius, 2010, 304 p.
  10. Lietuvos pilys 2009. 12 straipsnių rinkinys Vilniaus ir Baltarusijos pilių tyrinėjimo tematika. Vilnius, 2010, T. 5, 188 p.
  11. Rimantienė R. Aš iš dvidešimtojo amžiaus. Vyriausios Lietuvos archeologės (g. 1920 m.) atsiminimai apie savo laikmetį, darbą, artimus ir pažįstamus žmones. Vilnius, 2010, 472 p.
  12. Ernestas Vasiliauskas. Bibliografinė rodyklė. 1989–2009 m. bibliografija, darbų apžvalga, straipsnių apie tyrinėtoją bibliografija. Joniškis, 2010, 36 p.
  13. Vaitkevičius G. Vilniaus kūrimas. Vilniaus sąsiuviniai 1. Monografija apie Vilnių iki XIV a., remiantis archeologijos duomenimis, istoriografijos šia tema apžvalga. Vilnius, 2010, 128 p.
  14. Vaitkevičius V. Neris. 2007 metų ekspedicija. Pirma knyga. 2007 m. kompleksinės ekspedicijos Nerimi atkarpos nuo ištakų iki Daniušavos (Baltarusija) medžiaga. Vilnius, 2010, 336 p.
  15. Vaškevičiūtė I. Žemgaliai ir jų kaimynai V–XIII amžiuje: baltų etnoso tyrimai priešistorės duomenimis. autorės atliktų darbų žiemgalių tyrinėjimų srityje apžvalga lietuvių ir anglų kalbomis, šia tema paskelbtų darbų bibliografija. Vilnius, 2010, 60 p.
  16. Vilniaus universiteto archeologijos katedra 1940–2010. 7 straipsniai apie rcheologijos mokslo raidą Vilniaus universitete. Vilnius, 2010, 100 p.

Straipsniai

  1. Alvares Romero J. People of the corded ware culture in the East Baltic region, Lithuania, Tyragetia: Arheologie Istorie Antică. Serie Noua, Chişinău, 2010, T. IV(XIX), nr. 1, p. 139–147.
  2. Baužaitė-Talačkienė S. Gintaro dirbiniai vėlyvojo romėniškojo laikotarpio bendruomenių socialinių santykių kontekste (Kurmaičių ir Žvilių laidojimo paminklų duomenimis), Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2010/3, T. LXXIX/79, p. 3–16.
  3. Bylenšteinas A. Ekspedicija į Raktę ir Žagarę, Žemygala. Joniškio krašto istorijos ir kultūros žurnalas, Joniškis, 2008, nr. 2(6) – 2009 nr. 2(8), p. 80–81.
  4. Blažienė G., Klimka L. Per praeitį ir dabartį – į ateitį, Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 19–23.
  5. Bliujienė a. the Backcountry Balts (Aestii) and the ‘northern gold’ in Late antiquity and the Early middle ages, Neglected Barbarians. Studies in the Early Middle Ages, T. 32, Turnhout, 2010, p. 125–148.
  6. Butkus D. Archeologiniai radiniai, Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare, Kretinga, 2010, p. 33–41.
  7. Butrimas A., Butrimaitė D. Unikalaus raginio žeberklo (ieties) įmovinis antgalis iš Daktariškės 5-os neolito gyvenvietės prie Biržulio ežero, Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 53–60.
  8. Jankauskas R., Čepliauskaitė I. Senojo geležies amžiaus bendruomenės socialinės struktūros klausimu (Marvelės kapinyno duomenimis), Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 92–103.
  9. Kaminskaitė I. Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2010/1, T. LXXVII/77, p. 3–26.
  10. Kuncevičius A. Lietuva 1009 metais archeologų ir istorikų darbuose, Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 127–150.
  11. Kuncevičius A. Les orgines: de l’apparition des baltes à la veille de la formation de l’etat, Histoire de la Lituanie un millenaire, Paris, 2010, p. 22–48.
  12. Kuncevičius A. Senųjų Trakų pilis, Vytautas Didysis ir jo epocha, Trakai, 2010, p. 7–20.
  13. Luchtanas A. Afganistano Goro provincijos archeologijos paveldas ir jo apsaugos problemos, Lietuvos istorijos studijos, Vilnius, 2010, T. 26, p. 162–170.
  14. Malonaitis A. Geležinių kirvių „gadinimo“ apraiškos Lietuvos archeologijos medžiagoje, Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 77–91.
  15. Merkevičius A., Vainutytė E. Guronių kapinynas, Kultūros paminklai, Vilnius, 2010, T. 15, p. 23–27.
  16. Michelbertas M. Unikalus radinys Paalksnių (Kelmės r.) pilkapyje, Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 61–66.
  17. Nabažaitė R. 1542–1678 m. gyvenamojo namo dubeninių koklių krosnis prie kurpių gatvės Klaipėdoje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2010, T. 15, p. 28–37.
  18. Piličiauskas G. Echoes of the dagger period in Lithuania, 2200–1500 Bc, Journal of Estonian archaeology. Tallinn, 2010, T. 14, nr. 1, p. 3–21.
  19. Piličiauskienė G. Sidabrės žemės gyventojų gyvuliai ir mityba IX–XIII a. bei XVII–XVIIII a., Žemygala. Joniškio krašto istorijos ir kultūros žurnalas, Joniškis, 2008, nr. 2(6) – 2009 nr. 2(8), p. 18–22.
  20. Remecas E. Auksinių monetų apyvarta Lietuvoje nuo seniausių laikų iki XX a., Kultūros paminklai, Vilnius, 2010, T. 15, p. 38–53.
  21. Salatkienė B. k. Lieporių mikroregiono gyvenviečių tinklas viduriniajame geležies amžiuje centro ir periferijos aspektu, Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 104–114.
  22. Simniškytė A. Sėliai ir lietuviai vėlyvojoje priešistorėje: genčių kontaktai, Lietuvos istorijos metraštis 2009, Vilnius, 2010, T. 2, p. 97–116.
  23. Šimėnas V. Kaltinėnų apylinkių archeologiniai tyrinėjimai XIX–XXI a., Kaltinėnai. Šilalės kraštas IX, Vilnius, 2010, p. 49–76.
  24. Šimėnas V., Malonaitis A., Grigaravičiūtė S. Eugenijus Jovaiša. Bibliografinė rodyklė 1970–2009, Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 24–46.
  25. Šliavas J. Iš apylinkių priešistorės, Žeimelis, Vilnius, 2010, T. I, p. 45–66.
  26. Šliavas J. Žeimelio apylinkės dubenėtieji akmenys, Žeimelis, Vilnius, 2010, T. I, p. 66–77.
  27. Vasiliauskas E. Kuršo provincijos muziejus ir Šiaurės vidurio Lietuva, Žiemgala, Kaunas, 2010/1, p. 6–11.
  28. Vasiliauskas E, Bieliauskas S. Lankaičių lobis (1700/2009), Žemygala. Joniškio krašto istorijos ir kultūros žurnalas, Joniškis, 2008, nr. 2(6) – 2009 nr. 2(8), p. 14–17.
  29. Vasiliauskas E. A. Bylenšteinas ir Joniškio kraštas, Žemygala. Joniškio krašto istorijos ir kultūros žurnalas, Joniškis, 2008, nr. 2(6) – 2009 nr. 2(8), p. 78–79.
  30. Vaškevičiūtė I. Adatos žiemgalių moterų kapuose, Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 67–76.
  31. Vaškevičiūtė I. Grupiniai kapai Žiemgaloje, Žiemgala, Kaunas, 2010, nr. 2, p. 6–11.
  32. Vitkūnas M. Sanitarija ir higiena Kernavėje XIII–XIV a., Florilegium Lithuanum, Vilnius, 2010, p. 115–126.
  33. Zabiela G. Iš Endriejavo senovės, Endriejavas, Vilnius, 2010, p. 73–85.
  34. Zabiela G. Veprių valsčiaus senovės bruožai, Vepriai, Vilnius, 2010, p. 53–65.
  35. Zabiela G. Vedrių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė 2005–2008 m. tyrinėjimų duomenimis, Kaltinėnai. Šilalės kraštas IX, Vilnius, 2010, p. 78–87.
  36. Zabiela G. Archeologinės keramikos apžvalga. Radiniai Utenos krašte, Keramika Utenos krašte, Utena, 2010, p. 27–43.
  37. Žulkus V. Die Stadtbefestigungen von Klaipėda (Memel), Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum VII. Die Befestigungen, Lübeck, 2010, p. 653–666.
  38. Žulkus V. Krikščionybės platinimas kuršių žemėse, Krikščionybės raidos kontekstai Žemaitijoje, Vilnius, 2010, p. 13–37.
  39. Василяускас Э. Миграции земгалов в конце XIII века, Archeoloģija un etnogrāfija, Rīga, 2010, t. XXIV, p. 134–146.
  40. Вашкявичюте И. Археологический комплекс Курмайчяй–Линксменай в фоне погребальных памятников южной Земгале, Archeoloģija un etnogrāfija, Rīga, 2010, T. XXIV, p. 125–133.

 

2011 m.

Knygos

  1. Blaževičius P., Seniausieji Lietuvos žaislai. Monografija apie XIII–XVII a. žaislus ir žaidimus Lietuvoje archeologijos duomenimis, Vilnius, 2011, 240 p.
  2. Bliujienė A., Nothern gold. Amber in Lithuania (c. 100 to c. 1200). East central and eastern Europe in the Middle Ages, 450–1450. Volume 18. Monografija anglų kalba apie gintarą Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse 100–1200 m., Leidein, Boston, 2011, 480 p.
  3. Buračas B., Lietuvos piliakalniai. Balio Buračo (1897–1972) 1923–1965 m. fotografuotų 84 Lietuvos piliakalnių ir kitų kultūros paveldo objektų 449 nuotraukos, aprašymai, padavimai, įžanginiai straipsniai apie B. Buračo fotografijų kolekciją, B. Buračą–fotografą, piliakalnių fotografijų reikšmę, Vilnius, 2011, 466 p. + žemėlapis.
  4. Butrimas A., Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žemgalių ir žemaičių. Vadovas po Mažeikių rajone tyrinėtų geležies amžiaus kapinynų (daugumoje Pavirvytės) medžiagos ekspoziciją, Vilnius, 2011, 80 p. + žemėlapis.
  5. Archaeologia Lituana. T. 12. 14 straipsnių rinkinys lietuvių ir rusų kalbomis akmens–geležies amžių tematika, recenzija, mokslinio gyvenimo kronika, Vilnius, 2011, 176 p.
  6. Archaeologia Baltica 15. 14 kaimyninių šalių ir Lietuvos ir tyrinėtojų straipsnių rinkinys anglų kalba šventviečių ir senųjų tikėjimų tyrinėjimų tematika, recenzija, Klaipėda, 2011, 170 p.
  7. Archaeologia Baltica 16. 11 Lietuvos ir kaimyninių šalių tyrinėtojų straipsnių rinkinys anglų kalba, skirtas G. Zabielos 50-mečiui viduramžių–naujųjų laikų archeologijos tematika, recenzija, Klaipėda, 2011, 226 p.
  8. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais. Straipsnių rinkinys. 126 mokslinio-informacinio pobūdžio straipsniai apie 2010 m. archeologinių tyrinėjimų sezono rezultatus, 2010 m. archeologinė bibliografija, už 1996–2005 m. tyrimus neparašytų ataskaitų sąrašas, Vilnius, 2011, 592 p.
  9. Kur milžinai sėdėjo. Šilalės padavimai. Padavimai apie 33 Šilalės rajono vietovėse esančius objektus, daugiausia piliakalnius, piliakalnių aprašymai, įvadiniai straipsniai apie padavimus, jų rinkėjus bei vietinę tarmę, padavimų rodyklė, Klaipėda, 2011, 150 p.
  10. Lietuvos archeologija. T. 37. 8 Lietuvos ir kaimyninių šalių tyrinėtojų straipsnių rinkinys lietuvių ir rusų kalbomis įvairia archeologijos tematika, mokslinio gyvenimo kronika, Vilnius, 2011, 284 p.
  11. Lietuvos archeologijos šaltiniai Sankt Peterburge. 10 straipsnių–publikacijų apie XIX–XX a. pradžioje Lietuvos teritorijoje tyrinėtų archeologijos paminklų medžiagą, Vilnius, 2011, 302 p.
  12. Lietuvos pilys 2010. 11 straipsnių rinkinys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Vilniaus pilių tyrinėjimo tematika lietuvių ir rusų kalbomis, Vilnius, 2011, t. 6, 184 p.
  13. Merkevičius A., Ankstyvieji metaliniai dirbiniai Lietuvoje. 346 bronzos ir ankstyvojo geležies amžių metalinių dirbinių katalogas lietuvių kalba, Vilnius, 2011, 176 p.
  14. Merkevičius A., Archeologijos istorija. Įvadas. Mokymo priemonė – trumpa iliustruota pasaulio archeologijos raidos apžvalga, asmenvardžių rodyklė, Vilnius, 2011, 88 p.
  15. Merkevičius A., Nemickienė R., Senieji laukia Šiaurės vakarų Lietuvoje. Senųjų laukų Kretingos ir Skuodio rajonuose katalogas, Vilnius, 2001, 75 p.
  16. Michelbertas M., Paalksnių archeologijos paminklai. Monografija apie 1993–1999 m. tyrinėtus senojo geležies amžiaus pilkapius bei X–XVI a. degintinį bei griautinį kapinynus, Vilnius, 2011, 244 p.
  17. Lietuvos pilys ir tvirtovės. Kolektyvinė monografija (autoriai V. Baltrūnas, G. Zabiela, V. Rakutis, T. Baranauskas) apie Lietuvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos pilių istoriją, pradedant piliakalnių kalvų susidarymo sąlygomis ir baigiant XVIII a. bastioninėmis pilimis, dalykinė ir vardų rodyklė, Kaunas, 2011, 208 p.
  18. Radvilų rūmai Dubingiuose. Kolektyvinė monografija apie Dubingių mikroregiono raidą nuo geležies amžiaus iki XX a. bei XVI–XVII a. Radvilų mūrinių rūmų tyrimų 2005–2011 m. tyrimų rezultatus, asmenvardžių rodyklė, Vilnius, 2011, 160 p.
  19. Svetikas E., Žalgirio epochos lietuvių ir žemaičių karių kapai su ginklais. Monografija apie Lietuvos senkapių kapus su XIV–XV a. ginklais ir pačių ginklų analizė, Vilnius, 2011, 236 p.
  20. Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai. 12 straipsnelių apie atskirų archeologinių radinių grupių restauravimą, restauruotų dirbinių katalogas, Vilnius, 2011, 128 p.
  21. Urbanavičius V., Sugrąžinta praeitis. 1966–1993 m. knygos autoriaus vykdytų archeologinių tyrimų (daugiausia XIV–XVII a. senkapių) medžiagos publikacija, Vilnius, 2011, 410 p.
  22. Wetland settlements of the Baltic. A prehistoric perspective. 9 straipsniai anglų kalba apie Baltijos regiono šalių šlapių vietų archeologiją, Vilnius, 2011, 183 p.

Straipsniai

  1. Bliujienė A., Baltų meninės raiškos aspektai pirmųjų krikščioniškųjų misijų metu, Šviesa ir šešėliai Lietuvos evangelizacijos istorijoje: Žemaičių krikštui 600 metų, Vilnius, 2011, p. 57–71.
  2. Bliujienė A., Curta F. Exotic lands, quixotic friends. Eastern Lithuania and the Carpatian basin in Late Antiquity and the Early Middle Ages (AD c. 380 to c. 620), Medieval archaeology, Abendeen, 2011, vol. 55, p. 29–65.
  3. Čepulytė A., Petrauskas G., Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo bunkerio archeologiniai tyrimai Daugėliškių miške, Genocidas ir rezistencija, Vilnius, 2011, t. 2 (30), p. 165–172.
  4. Gaigalas A., Akmens kirvių ir kirvukų, saugomų Papilėje, petrografinė sudėtis, Lietuvos lokaliniai tyrimai, Vilnius, 2011, 1 dalis / 2000–2002, p. 89–100, 142–144.
  5. Girininkas A., Žemaičių ir kuršių ginkluotė bei kovos būdai XIII a. viduryje – Durbės mūšio laikotarpiu, Acta historica universitatis Klaipedensis, Klaipėda, 2011, t. XXII. 1260 metų Durbės mūšis: šaltiniai ir istoriniai tyrimai, p. 9–19.
  6. Jankauskas R., Miliauskienė Ž., Stankevičiūtė D., Kuncevičius A., Im Osten etwas Neues: Anthropological analysis of remains of German soldiers from 1915–1918, Anthropologischer Anzeiger, 2011, vol. 68, no. 4. ISSN 0003–5548 p. 393–414.
  7. Kanarskas J., Kartenos apylinkių proistorė, Lietuvos lokaliniai tyrimai, Vilnius, 2011, 1 dalis / 2000–2002, p. 310–336.
  8. Karalienė D., Durbės mūšio laikotarpio archeologiniai radiniai Žemaičių muziejuje „Alka“, Acta historica universitatis Klaipedensis, Klaipėda, 2011, t. XXII. 1260 metų Durbės mūšis: šaltiniai ir istoriniai tyrimai, p. 168–177.
  9. Kavaliauskas L., Kai jaunas buvau – Marcinkonių apylinkėse Trojos ieškojau, Liaudies kultūra, Vilnius, 2011, nr. 4, p. 1–12.
  10. Malonaitis A., Plačiaašmeniai vėlyvojo geležies amžiaus kirviai: bendroji apžvalga, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2011/1, t. LXXXII/82, p. 3–13.
  11. Merkevičius A., Naujo tipo durklas Lietuvoje, Kultūros paminklai, Vilnius, 2011, t. 16, p. 158–162.
  12. Michelbertas M., Seniausia Kvėdarnos praeitis, Lietuvos lokaliniai tyrimai, Vilnius, 2011, 1 dalis / 2000–2002, p. 165–180.
  13. Pilkauskas R., Piliakalnio aplinkos tvarkymo pradai apžvelgus Ukmergės konkursinius projektus, Kultūros paminklai, Vilnius, 2011, t. 16, p. 163–171.
  14. Salatkienė B., Papilės archeologijos paminklai ir jų tyrinėjimai, Lietuvos lokaliniai tyrimai, Vilnius, 2011, 1 dalis / 2000–2002, p. 198–247.
  15. Simniškytė A., Panemunėlio krašto senovė, Panemunėlis, Vilnius, 2011, 1 dalis, p. 94–97.
  16. Simniškytė A., Turdvario radimvietė ir archeologiniai kasinėjimai joje, Panemunėlis, Vilnius, 2011, 1 dalis, p. 77–93.
  17. Songailaitė R., Biržų pilis: istoriografija ir archeologinių tyrimų apžvalga. II. Archeologinių tyrimų apžvalga, Žiemgala, Kaunas, 2011/1, p. 6–13.
  18. Šimėnas V., Neatsiskleidęs Rambynas, Rambynas, Pagėgiai, 2011, nr. 1 (4), p. 15–19.
  19. Vaitkevičius V., Senosios Žiemgalos šventvietės, Žiemgalos kultūros paveldas, Kaunas, 2011, Žiemgalos krašto praeitis 6, p. 23–50.
  20. Vaitkevičius V., Dubysos žemupio šventvietės, Lietuvos lokaliniai tyrimai, Vilnius, 2011, 1 dalis / 2000–2002, p. 181–197.
  21. Vasiliauskas E., Kur buvo Joniškio burmistro sodyba XVIII a. pradžioje?, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, Vilnius, 2011/1, t. LXXXIII/83, p. 46–48.
  22. Vasiliauskas E., Rukuižių (Joniškio r.) kapinyno radiniai, Liaudies kultūra, Vilnius, 2011, nr. 3, p. 11–25.
  23. Vaškevičiūtė I., Laidosenos tradicijos Žiemgaloje, Žiemgalos kultūros paveldas, Kaunas, 2011, Žiemgalos krašto praeitis 6, p. 51–92.
  24. Vaškevičiūtė I., Romėniškojo laikotarpio pilkapiai Jaunikiuose, Liaudies kultūra, Vilnius, 2011, nr. 1, p. 16–23.
  25. Vitkūnas M., Kernavės miestas XIII–XIV a., Lietuvos lokaliniai tyrimai, Vilnius, 2011, 1 dalis / 2000–2002, p. 248–309.
  26. Zabiela G., Žemaitijos piliakalniai XIII amžiuje, Acta historica universitatis Klaipedensis, Klaipėda, 2011, t. XXII. 1260 metų Durbės mūšis: šaltiniai ir istoriniai tyrimai, p. 26–38.
  27. Zabiela G., Daugilio pylimo paslaptys, Sietuvos, Utena, 2001, nr. 5, p. 14–16.
 

Rėmėjai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Aktualijos

Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkui dr. Vykintui Vaitkevičiui skirta Kaišiadorių kultūros premija.
Skaityti daugiau...
 
Kviečiame dalyvauti konferencijoje ‘THE SEA AND THE COASTLANDS'
Skaityti daugiau...
 
Minint dr. Prano Kulikausko 100-ąsias gimimo metines jo dukra dr. Raimonda Jankauskienė parengė fotoalbumą “Pranas Kulikauskas. Gyvenimo akimirkos nuotraukose ir dokumentuose"